Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 19 d.


RUSIJA PO PUTINO
Žinomo rašytojo B. Akunino prognozė Rusijai: tai 500 metų „Antrosios Mongolijos imperijos“ pabaiga
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Facebook
Borisas Akuninas.

Europos Parlamente, Briuselyje, vykusioje rusų opozicijos konferencijoje diskutuota apie daug galimų Rusijos ateities scenarijų. Vieną įdomesnių pateikė garsus Rusijos rašytojas Borisas Akuninas (Grigorijus Čchartišvilis), kuris dabar yra emigracijoje.

Antradienį konferencija „Diena po: ES ir demokratinės Rusijos atstovų apvalusis stalas“, kurios vienas organizatorių – europarlamentaras Andrius Kubilius, prasidėjo nuo žinomo britų istoriko Orlando Figeso ir B. Akunino diskusijos.

„Paaiškinimas, kas dabar vyksta, – makroistorinis: mes, mano požiūriu, stebime didelės, daugiau nei 500 metų Rusijos valstybės istorijos pabaigą. Mūsų akyse ji baigiasi, – kalbėjo rašytojas. – Antroje XV a. pusėje būsima Rusijos valstybė atsiskyrė nuo didžios Azijos imperijos, kurią sukūrė Čingischanas, ir nors tolimesniais laikais ši valstybė skelbėsi Bizantijos įpėdine, „Trečiąja Roma“, išties tokia nebuvo, o buvo Antrąja Mongolijos imperija.“

Jis argumentavo savo požiūrį tuo, kad Rusija nebandė perimti Bizantijos imperijos teritorijų, o įaugo į buvusias Čingischano imperijos ribas. Kartu Rusijos valstybė vystėsi bauginimo, griežtos centralizacijos keliu, kuriame nebuvo jokių laisvių niekam: nei aristokratams, nei valstiečiams.

Maskvos didžioji kunigaikštystė virs didžiosios Kinijos imperijos vasalu. Viskas eina ta linkme.

„Ši sistema laikosi ant keturių stulpų: pirma, absoliuti valdžia kaip pas Čingischaną, kur visi sprendimai priimami chano jurtoje, – jokio valdžių pasidalijimo. Antra, valstybė paskelbiama kažkokia ypatinga idėja, dėl kurios reikia aukotis, tarnauti, ir visi Rusijos valstybės veikėjai, kaip jie besivadintų, vadovavosi mintimi, kad valstybė yra aukščiau už viską. Trečias, valdovo sudievinimas, nes viskas kitaip sugrius. Ketvirtas, valstybė negali būti teisinė ir ji visada buvo valdoma ne įstatymų, o įsakymų“, – kalbėjo B. Akuninas.

Tokia sistema, pasak kelių dešimčių knygų autoriaus, neleidžia Rusijai vystytis, ji yra nuolatinė atsilikėlė, o bandymai tai pakeisti sukelia paniką ir vėl sugrįžtama prie Čingischano valstybės tvarkos. Taip įvyko po 1917 m. revoliucijos, Stalino valdymo laikais bei po Sovietų Sąjungos žlugimo, Vladimiro Putino laikais.

„Jei V. Putinui būtų pavykęs blickrygas Ukrainoje, galima neabejoti, kad jis ir toliau eitų prijungdamas kitas buvusios imperijos teritorijas, bet XXI a. ši sistema yra per daug archajiška ir neveikianti“, – teigė B. Akuninas ir pridūrė, kad dabartinį Rusijos režimo žlugimą demokratinė opozicija gali pagreitinti nukreipusi savo pastangas link mobilizuotųjų kariauti Ukrainoje.

„Kai po pralaimėjimo ir vidinės krizės prasidės vidiniai maištai, neramumai, juos pradės žmonės, turintys ginklų“, – sakė jis.

Kartu B. Akuninas sukritikavo opozicijos nuostatą, kad Rusija turi likti tose pačiose ribose.

„Iš savo supratimo apie Rusijos istoriją manau, kad variantas, kuris labai aktyviai diskutuojamas čia, opozicijos konferencijoje, kad kažkokia demokratinė Rusija po Putino liks tokiose pačiose ribose kaip dabar, absoliučiai nerealus. Tai neįmanoma dėl šios priežasties, kad, jei Rusija liks kaip dabartinės sienos ir su dabartine valstybine kultūra, labai greitai laisvoje šalyje prasidės separatizmo judėjimai ir procesai bei pasikartos praėjusio amžiaus dešimtas dešimtmetis. Centrui teks pasirinkti – arba žiūrėti, kaip šalis žlunga, arba panaudoti jėgą ir nustoti būti demokratija. Bet koks demokratinis prezidentas pavirs Putinu, nes Rusijos architektūra nepalieka kito varianto“, – teigė jis.

Bet koks demokratinis prezidentas pavirs Putinu, nes Rusijos architektūra nepalieka kito varianto.

Kalbėdamas apie Rusijos ateitį, B. Akuninas teigė, kad geriausias variantas, jei Rusija taptų tikrai federacine, decentralizuota valstybe. Antrasis „Rusijos po Putino“ variantas, kad federalizacija įvyks chaotiškai, pilietinio karo metu. Beje, šio varianto neatmetė ir britų istorikas O. Fridgesas.

„Dar blogesnis trečiasis variantas, bet man atrodo labiausiai tikėtinas: kadangi Rusija išsivystė iš Azijos imperijos, logiška, kad ji grįžta į ją. Ji, Maskvos didžioji kunigaikštystė, virs didžiosios Kinijos imperijos vasalu. Viskas eina ta linkme“, – apibendrino B. Akuninas.

2023 06 12 12:00
Spausdinti