ScanpixBuvęs Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O'Brienas pažėrė radikalių užsienio politikos idėjų galimai antrajai buvusio JAV prezidento kadencijai. Leidinyje „Foreign Affairs“ jis išvardijo tokius žingsnius, kaip branduolinių ginklų testavimo atnaujinimas, ekonominių ryšių su Kinija nutraukimas ir greitas Rusijos karo Ukrainoje užbaigimas.
Kaip rašo amerikiečių dienraštis „Bloomberg“, nėra garantijos, kad D. Trumpas, antrą kartą laimėjęs prezidento rinkimuose lapkritį, iš tiesų imtųsi tokių žingsnių. Tačiau R. O'Brienas teigia su buvusiu prezidentu nuolatos palaikantis ryšį, ir gali būti, kad naujojoje D. Trumpo administracijoje jis vėl gaus aukštas pareigas. Anot „Bloomberg“, R. O'Brieno straipsnis „išsamiai aprašo, kaip užsienio politika gali atrodyti antrosios D. Trumpo kadencijos metu“.
R. O'Brienas straipsnyje atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas dažnai kartodavo mantrą „Amerika pirmiausia nėra Amerika viena“ ir kad sėkminga užsienio politika reikalauja partnerių paramos. Tačiau turint omenyje, kad pirmosios kadencijos metu ir pastaraisiais mėnesiais per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas ne kartą grasino JAV išstojimu iš NATO ir iš tiesų pasitraukė iš daugelio tarptautinių susitarimų, tokios mantros partnerius Europoje guodžia menkai.
Tačiau, anot R. O'Brieno, nuo 2020 m. geopolitinė situacija pasaulyje pasikeitė ir dabar JAV reikia imtis griežtesnių žingsnių, norint apsisaugoti nuo kylančių grėsmių iš Kinijos, Rusijos, Irano ir nusikalstamų grupuočių Meksikoje. Jis straipsnyje primena posakį „jei nori taikos, ruoškis karui“ ir teigia, kad JAV turėtų siekti taikos pasitelkdama savo galią – pradedant nuo Pekino.
„Vašingtonas turėtų, tiesą sakant, siekti atskirti savo ekonomiką nuo Kinijos“, – rašo R. O'Brienas. JAV turėtų Kinijai skirti D. Trumpo siūlomus 60 proc. importo tarifus ir griežtinti eksporto kontrolę, tačiau palikti atvirus diplomatijos kanalus. Amerika taip pat turėtų sustiprinti savo karinę galią regione rengdama daugiau mokymų su Taivanu ir padėdama stiprinti Indonezijos, Filipinų ir Vietnamo kariuomenes. JAV turėtų savo lėktuvnešius perkelti iš Atlanto į Ramųjį vandenyną.
Artimuosiuose Rytuose JAV turėtų siekti suartėjimo su Saudo Arabija ir aštriau atsikirsti Iranui bei jo remiamoms kovinėms grupuotėms – reikėtų „maksimalaus spaudimo“, kuriuo regione būtų dislokuota daugiau amerikiečių pajėgų. Tai padėtų suvaldyti Izraelio ir Palestinos konfliktą, kur JAV ir toliau turėtų palaikyti Tel Avivą, tačiau amerikiečių prioritetu taptų Irano suvaldymas, o ne derybos dėl ilgalaikės taikos.
D. Trumpas, anot R. O'Brieno, Rusijos ir Ukrainos konflikte taip pat imtųsi kur kas griežtesnių veiksmų nei dabartinis prezidentas Joe Bidenas. „D. Trumpas savo ruožtu aiškiai pareiškė, kad norėtų karą išspręsti derybomis, kad būtų nutrauktos žudynės ir išsaugotas Ukrainos saugumas, – „Foreign Affairs“ rašo buvęs patarėjas. – D. Trumpo požiūris būtų toks: toliau teikti mirtiną pagalbą Ukrainai, finansuojamą Europos šalių, paliekant atviras duris diplomatijai su Rusija ir išlaikant Maskvą neprognozuojamoje pusiausvyroje. Jis taip pat skatintų NATO rotuoti sausumos ir oro pajėgas į Lenkiją, kad padidintų savo pajėgumus arčiau Rusijos sienos, ir nedviprasmiškai pareikštų, kad Aljansas gins visą savo teritoriją nuo užsienio agresijos.“ Tačiau visa ši parama ateitų tik tada, jei sąjungininkai Europoje taip pat vykdytų savo įsipareigojimus.
JAV kariuomenės branduolinis atgrasymas taip pat silpsta, nes mažėja personalo nesurenkant pakankamai savanorių, o karinė technika nebeatliepia dabartinės realybės. Dėl to, anot R. O'Brieno, reikėtų atnaujinti branduolinių ginklų testavimą, kuris dabar vyksta kompiuteriniais modeliais.
