Meniu
Prenumerata

penktadienis, vasario 23 d.


PIETŲ KAUKAZO IŠŠŪKIAI
Žvilgsnis iš Armėnijos: valdžios reakcija nėra adekvati į padėtį, kurioje mes atsidūrėme
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Armėnija.

Pralaimėjęs antrąjį Karabacho karą ir išduotas savo „amžinosios sąjungininkės“ Maskvos, Jerevanas turėtų peržvelgti savo užsienio politiką. „Rusijos karinės bazės yra ne saugumo, o pavojaus demokratijai Armėnijoje garantas“, – interviu IQ teigė Armėnijos apžvalgininkas Arturas Sakuntsas.

– Prasidėjus Maskvos agresijai prieš Ukrainą daugelis apžvalgininkų teigia, kad Rusija praranda įtaką Pietų Kaukaze ir Turkija užima susidariusį galios vakuumą. Kaip atrodo situacija iš Armėnijos pusės?

– Armėnijos ir Rusijos santykiuose kilo problemų dėl Rusijos, kaip Armėnijos saugumo garanto pagal strateginį susitarimą dėl savitarpio pagalbos, elgesio. Kalbu apie 44 dienų karą (antrąjį Karabacho karą). Be to, po trišalio susitarimo dėl ugnies nutraukimo 2020 m. lapkričio 9 d. buvo įvykdyti nauji agresijos prieš Armėniją atvejai. Visais tais atvejais Rusija nepasirodė kaip saugumo garantas, nieko nedarė, kad užkirstų tam kelią.

Problemų tarp Armėnijos ir Rusijos kyla ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) formatu. Faktiškai ši organizacija buvo panaudota tik kartą, kai organizacijos narių pajėgos, deja, ir Armėnijos, buvo nusiųstos į Kazachstaną, kad įsikištų į vidinius politinius procesus. O kaip savo narių saugumo garantas KSSO niekada nesuveikė.

Facebook
Arturas Sakuntsas.

Pasakyti, kad vakuumą, kuris atsiranda dėl Rusijos politikos, mūsų regione užima Turkija, būtų perdėjimas. Vis dėlto dėl artimų santykių su Azerbaidžanu Turkija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties karine prasme dalyvauja regione. Tai veikia bendrą regiono atmosferą.

Trys autoritariniai režimai: Vladimiro Putino, Recepo Tayyipo Erdogano ir Ilhamo Alijevo puikiai bendradarbiauja, o tai veikia Rusijos naudai, nes tai rodo, kad ne tik V. Putinas pažeidžia tarptautinę tvarką, bet ir Turkija bei Azerbaidžanas.

Vis dėlto manau, kad didžiojoje dalyje visuomenės vyrauja Rusijai priešiškos nuotaikos dėl Maskvos neveikimo.

– Kalbant apie Armėnijos politiką ir elgesį KSSO, gal vyriausybė perorientuoja savo politiką į ES ir Vakarus? Kaip žinome, premjeras Nikolas Pašinianas išsakė daug kritikos organizacijai ir net atšaukė numatytas KSSO karines pratybas Armėnijoje.

– Situacija nevienareikšmiška. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą saugumo klausimas dar labiau paaštrėjo regione ir į antrą planą buvo nustumtos reformos, kurias numatė ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas (CEPA), bei šalies demokratizacija po 2018 m. „aksominės revoliucijos“ Armėnijoje.

Rusijos meška nuolat trukdė Armėnijos bendradarbiavimą su ES bei Vakarais ir po revoliucijos mes tikėjomės, kad nauja vyriausybė išves šalį iš šio akligatvio, tačiau pritrūko ryžto.

– Ką Armėnijos visuomenė, paprasti armėnai mano apie karą Ukrainoje?

– Visų pirma, patikslinsiu, kad tai Rusijos agresija prieš Ukrainą, prieš Ukrainos demokratizaciją. Armėnijos visuomenės požiūris į tai išsiskiria: ekspertų bendruomenė smerkia tai ir mano, kad tai agresija ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą posovietinę erdvę, t. y. grėsmė kyla ir Armėnijai, ypač turint omenyje, kad jos teritorijoje yra Rusijos karinės bazės, kurios yra ne saugumo, o pavojaus demokratijai Armėnijoje garantas.

Tačiau pagrindinės Armėnijos partijos, ypač buvę valdantieji, yra prorusiški ir vis dar mano, kad Rusija yra Armėnijos saugumo garantas. Vis dėlto manau, kad didžiojoje dalyje visuomenės vyrauja Rusijai priešiškos nuotaikos dėl Maskvos neveikimo. Valdžia kol kas aiškiai neišreiškė savo pozicijos, tarptautinėse struktūrose susilaiko nuo aiškių pareiškimų. Manau, kad susilaikymas nėra adekvati reakcija į padėtį, kurioje mes atsidūrėme.

2023 02 27 06:45
Spausdinti