Jann LipkaNaudojamės moderniomis technologijomis, esame labiau išsilavinę ir gauname daugiau informacijos, tačiau didžiųjų duomenų analizės ir komunikacijos ekspertė Anna Rosling Rönnlund pabrėžia, kad didelė dalis žmonių vis dar gyvena informacijos vakuume. IQ apžvalgininkei Agnei Baltrūnaitei ji pasakojo, kodėl daugelis žmonių iškelia ar nuvertina tam tikrus pasaulio regionus ir savo valstybę.
– Faktai rodo, kad pasaulis tampa vis geresne vieta gyventi. Tačiau analizuodami skirtingų valstybių pavyzdžius atrastume, kad Rytų Europos ir Užsachario Afrikos šalių progresas netolygus. Ar nėra pernelyg optimistiška manyti, kad visame pasaulyje gerėja gyvenimo sąlygos?
– Dauguma žmonių labai gerai suvokia juos kamuojančias problemas. Atlikę tyrimus pastebėjome, kad dalis skirtingų valstybių gyventojų ir net mokslininkai klysta dėl likusio pasaulio šalių pažangos. Tačiau žmonių neišmanymas ar klaidingi jų įsitikinimai nepaneigia fakto, kad pasaulis tampa vis geresne vieta gyventi.
Yra visuomenės grupių, suprantančių, kad šių dienų pasaulis yra geresnis, negu buvo bet kada anksčiau. Netgi pastebėjome tendenciją, kad žmonės, suvokiantys, jog pasaulyje mažėja badas ir skurdas, šių problemų pernelyg nesureikšmina. Todėl mums itin svarbu, kad skirtingų valstybių visuomenės žinotų, kokias problemas mums jau pavyko išspręsti ir kurioms sritims turėtume skirti daugiau dėmesio.
