Asmeninis archyvasApie tolimą ir gan egzotišką Tadžikistaną bei visą šio regiono specifiką – IQ bendradarbio Evaldo Labanausko pokalbis su Raimundu Karobliu, vienu labiausiai patyrusių Lietuvos diplomatų, kuris po prezidento sprendimo pasodinti jį ant „politinio atšalimo“ suoliuko tapo ES ambasadoriumi šioje Vidurinės Azijos valstybėje.
– ES ambasadoriumi Tadžikistane esate jau šiek tiek daugiau nei metus. Prieš tai daug metų dirbote Lietuvos užsienio ministerijoje, irgi teko ragauti ambasadoriaus duonos. Kuo skiriasi darbas ES ir Lietuvos diplomatijoje?
– Paprastas atsakymas: vienas dalykas atstovauti 2,8 mln. gyventojų, kitas – 450 mln. Taip, abiem atvejais yra atsakomybė, bet, kalbant apie klausimų spektrą ar jų derinimo procesus (Lietuvoje – su keliomis ministerijomis, ES – 27 šalių narių specifika), skirtumų yra.
Nacionalinė diplomatinė tarnyba yra tokio dydžio, kokio yra, ir nors kartais įtaka yra didesnė nei mūsų valstybės dydis, bet dirbant ES diplomatinėje tarnyboje, atstovaujant vienai didžiausių pasaulio žaidėjų, darbotvarkėje platesni ir daugiau klausimų bei visapusiškumo.
