ELTAKartu su prezidento rinkimais gegužės 12 d. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo kol kas pateikia daugiau klausimų nei atsakymų. IQ trijose šalyse aiškinosi, kokia jo reikšmė ir Lietuvai, ir užsienio lietuviams.
2019 m. vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo nepavyko dėl daugybės priežasčių. Vieni sakytų, kad įtakos turėjo tuo pat metu vykęs referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Kiti kaltintų vangią pačių užsienio lietuvių registraciją ir balsavimą. Tretiems neįkandama tapo biurokratiškai suraityta ir nesuprantama referendumo klausimo formuluotė. Ketvirti išvis nežinojo, kad toks referendumas vyks, – todėl kalta prasta reklamos kampanija ir visuomenės švietimas.
Šįkart stengiamasi daryti geriau. Kai gegužės 12 d. eisite balsuoti prezidento rinkimuose, jums duos ir referendumo balsalapį, kuriame klaus, ar pritariate Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui, iš jo išbraukiant vienintelį sakinį: „Išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, ir minimaliai koreguojant kitą sakinį – pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką koreguos Konstitucinis įstatymas.
Kitaip tariant, referendumu sprendžiama, ar po 1990-ųjų į užsienį gyventi išvykusiems ir ilgainiui dėl įvairių priežasčių tos šalies pilietybę taip pat įgyti norintiems lietuviams leisime išsaugoti ir Lietuvos. Kokia mums iš to nauda?
