Kaip kovoje su rūkymu sekasi Baltijos šalims?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo koronaviruso pandemijos visame pasaulyje mirė daugiau nei 5 mln. žmonių. Nuo rūkymo kasmet miršta daugiau nei 8 mln.
Šis žalingas įprotis sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, su juo siejama 75 proc. visų kvėpavimo takų sistemos ligų. Tačiau PSO prognozės nėra džiugios – nepaisant plačiai žinomo rūkymo poveikio sveikatai, iki 2025 m. rūkalių skaičius pasaulyje išliks nepakitęs, o Lietuvoje rūkys kas penktas gyventojas. Tai rodo, kad įprastos priemonės skatinti rūkalius atsisakyti tabako nėra tokios veiksmingos, kaip norėtųsi.
Kol kas stebuklingi vaistai nuo šios priklausomybės neatrasti. Ir nors gydytojai nuolat kartoja, kad geriausias būdas išsaugoti sveikatą yra apskritai mesti rūkyti, mažiau žalingais sprendimais taip pat galima sumažinti rūkymo sukeliamus padarinius.
Alternatyvos ar tradicijos?
Pagal rūkymo statistiką Lietuva tarp Baltijos šalių atrodo per vidurį. „Eurobarometro“ duomenimis, 2020 m. tradicinius tabako gaminius rūkė 28 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų (žr. grafiką). Kita vertus, Estijoje populiaresnės tradicinio tabako alternatyvos – elektroninės cigaretės, kramtomasis ar uostomasis tabakas (pastarųjų vartojimas per paskutinius trejus metus išaugo nuo 11 iki 19 proc.).
Estijos naujojo nikotino aljanso, kuris vienija už tabako sukeliamos žalos mažinimą kovojančias organizacijas, valdybos narys Ingmaras Kurgas pripažino, kad mesti rūkyti labai sunku – tai sėkmingai ir be jokios pagalbos pavyksta padaryti vos 4 proc. rūkalių. Po kelių nesėkmingų bandymų žmogus gali išvis prarasti viltį ir susitaikyti su priklausomybe visam gyvenimui. „Tokiais atvejais mums padeda buvusių rūkalių patirtis naudojant inovatyvius metodus, – pasakojo I. Kurgas. – Tai ypač gelbėja, nes Estijoje yra daug metusių rūkyti, dažnai su elektroninių cigarečių pagalba.“ Estijoje šis metodas nėra oficialiai pripažintas, o oficialios valstybės institucijos aiškina, kad perėjimas prie kaitinamojo tabako ar elektroninių cigarečių nepadeda mesti rūkyti. „Tiems, kurie iš tiesų taip metė rūkyti, šis požiūris yra nesuvokiamas ir kelia nepasitikėjimą institucijomis“, – kalbėjo E. Kurgas.
Pernai „Eurobarometro“ atliktas tyrimas rodo, kad visoje ES perėję prie elektroninių cigarečių rūkyti metė 31 proc. rūkalių, 27 proc. sumažino tradicinių tabako gaminių vartojimą.
Latvijos universiteto docentas, pulmonologas, parengęs dvi mokslines studijas apie alternatyvius tabako gaminius, Maris Bukovskis alternatyvius tabako gaminius vertino kiek atsargiau. Jis pasakojo pirmiausia bandantis kalbėtis su pacientu, net ir paprastas patarimas apžiūros metu reikšmingai padidina metimo tikimybę. Jei pacientas mesti rūkyti nesutinka, gydytojas turėtų atrasti visas atsisakymo priežastis. „Alternatyvias tabako priemones siūlau tik tiems pacientams, kurie niekaip negali mesti rūkyti, – teigė M. Bukovskis. – Bet kuriuo atveju pagrindiniu tikslu išlieka ilgalaikis tabako produktų atsisakymas. Perėjimą prie alternatyvų turėtume matyti tik kaip pirmąjį laiptelį link visiškos abstinencijos.“
Kaip ir Lietuvos, kaimynų rinkose galima rasti visų ES leidžiamų tabako gaminių – nuo įprastų cigarečių, sukamojo tabako ar pypkių iki vienkartinių elektroninių cigarečių, kramtomojo ar kaitinamojo tabako. IQ kalbinti pašnekovai sutiko, kad nauja pasiūla jau pradeda keisti senus vartotojų įpročius, tačiau be terapijos alternatyvūs produktai gali pridaryti daugiau žalos, nei turėti naudos.
„Kai kurie rūkaliai sėkmingai pereina prie alternatyvų, kiti, deja, pradeda jas vartoti kartu su tradicinėmis cigaretėmis, – pasakojo M. Bukovskis. – Žinome, kad baisiausias nikotino vartojimo būdas yra cigaretės, ir tikiu, kad elektroninės cigaretės bei kiti produktai yra mažiau žalingi, mažiau kenkia ir nerūkantiems aplinkiniams. Kartu iškyla naujų iššūkių – jaunimo gretose kuriasi įvaizdis, kad nikotino turintys preparatai yra nekenksmingi, arba naudojant nepatikrintus elektroninių cigarečių pildymo skysčius plinta su tuo susijusios plaučių ligos. Turėtume būti atsargūs.“
I. Kurgas pabrėžė, kad alternatyvūs produktai lemia didesnį buvusių rūkalių skaičių, bet tik keli iš juos pasirinkusių asmenų nėra nė karto rūkę tradicinių tabako gaminių. „Deja, matome, kad pastaraisiais metais padaugėjo pradėjusių, o ne metusių rūkyti žmonių, – kalbėjo jis. – Svarbu atsiminti, kad alternatyvius produktus vartojantys asmenys dažnai kartu rūko ir įprastas cigaretes.“
Sausį Lietuvos Seimas uždraudė elektroninių cigarečių skysčių su skoniais prekybą. Nuo liepos 1 d. parduotuvių lentynose liks tik skysčiai, turintys tabaką primenantį skonį ar kvapą – taip norima mažinti alternatyvių tabako produktų plitimą tarp jaunimo.
I. Kurgas pasidalijo su panašaus sprendimo padariniais Estijoje. Jo teigimu, šalyje uždraudus skysčius su skoniais (išskyrus tabako ir mėtų), smarkiai pakilo tiek mėginimai skysčius „paskaninti“ patiems vartotojams neaiškiomis medžiagomis, tiek jų pirkimas juodojoje rinkoje.
„Tai kelia papildomų rizikų, nes nė vienas iš jų nėra patikrintas pagal Europos tabako direktyvą, – pabrėžė pašnekovas. – Pakilo ir skaičius tų, kurie įsigyti skysčių su skoniais keliauja į kaimynę Latviją. Kiti, kurie nenorėjo taip vargintis, grįžo prie įprastų cigarečių.“
Tabako ateitis
I. Kurgo teigimu, elektroninės cigaretės, kaitinamasis ar kramtomasis tabakas turėtų būti matomi tik kaip papildoma priemonė padėti mesti rūkyti. Tačiau taip būtų galima mažinti įprastų tabako gaminių plitimą. „Tokią patirtį jau turi Švedija, Norvegija, Islandija, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Naujoji Zelandija“, – vardijo pašnekovas.
Švedijoje rūkančių asmenų skaičius siekia 4 proc. Dalis tyrėjų teigia, kad taip yra dėl tradicijos vartoti kramtomąjį tabaką „Snus“. Šalis gali pasigirti turinti mažiausius plaučių vėžio ir kraujagyslių ligų rodiklius visoje Europoje. Išskyrus Švediją, šis tabakas likusioje ES yra draudžiamas.
„Kuo labiau stumsime į šoną oficialų naujų metimo rūkyti metodų pripažinimą, tuo ilgiau nebūsime laisvi nuo tabako, – įsitikinęs I. Kurgas. – Subalansuotas ir gerai apgalvotas požiūris į alternatyvius tabako produktus gali rūkaliams suteikti papildomą galimybę atsisakyti šio įpročio. Dėl kažkokios nesuprantamos priežasties valdininkai nenori oficialiai pripažinti žalos mažinimo alternatyvų. Laimė, turime gydytojų, kuriems žalos mažinimas yra visiškai suprantamas metodas – jie remia ir tuos, kurie pasirenka alternatyvius tabako produktus.“
Dėl kažkokios nesuprantamos priežasties valdininkai nenori oficialiai pripažinti žalos mažinimo alternatyvų.
Kaip pasakojo M. Bukovskis, Latvijoje pagalbos ieškantys rūkaliai taip pat kreipiasi į medikus, dažniausiai į šeimos gydytojus. Tačiau šie nėra atitinkamai įtraukiami ir apmokomi, kaip derėtų dirbti su tokiais pacientais, o šiuo metu dar ir užversti koronaviruso pandemijos iššūkiais. „Šeimos gydytojams neužtenka jų turimo darbo laiko, jie neturi pakankamai finansinių išteklių efektyviai spręsti problemą“, – svarstė pašnekovas.
M. Bukovskis kaip galimus sprendimus siūlė įvairių šalių – valstybės, sveikatos apsaugos specialistų, visuomenės, žiniasklaidos ir rūkalių šeimų narių – įsitraukimą kuriant sisteminį požiūrį. Vyriausybės galėtų skirti daugiau finansinių išteklių rūkymo prevencijai ir priklausomybei mažinti. Į kovą taip pat galėtų įsitraukti privačios draudimo įmonės, kompensuodamos patiriamas išlaidas tiek gydytojams, tiek pacientams. „Galų gale turėtume atlikti pagrindinį ir svarbiausią darbą – brutaliai pakelti tradicinių cigarečių akcizus“, – pridūrė jis.
BEREKLAMOS:
