Teisė paaukoti dalį GPM turėjo sustiprinti vadinamąjį trečiąjį sektorių – nevyriausybines organizacijas. Tačiau idėją žlugdo įtakingi biudžetininkai ir gyventojų abejingumas.
Valstybės tarnyboje dirbanti vilnietė, trijų vaikų motina, kiekvieną pavasarį sulaukia primygtinių prašymų 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GMP) skirti biudžetinėms švietimo įstaigoms.
„Kovo mėnesį prasideda skambučiai, žinutės, per vaikus perduodami „labai svarbūs“ vokai. Kiek vokų gausi, priklauso nuo vaikų ir jų lankomų mokyklų bei būrelių skaičiaus. Aš gavau šešis“, – žurnalui IQ pasakojo moteris. Kartais tai primena pinigų kaulijimą, o nuo tėvų sprendimo priklauso ir vaikų galimybės dalyvauti renginiuose bei išvykose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausią GPM paramos dalį atsiriekia asociacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos. Pastarosioms gyventojų pernai (už 2016-uosius mokestinius metus) skirta suma siekė 3,6 mln. eurų (daugiau nei 20 proc.). Panašiai tiek paramos sulaukė ir viešosios įstaigos.
64 proc. gyventojų 2017-aisiais apskritai neteikė prašymo skirti paramą. O kas ketvirtas ją skyręs rinkosi biudžetines įstaigas. Vienai biudžetinei įstaigai nuo 2016-aisiais sumokėto GPM teko vidutiniškai 1349 eurai. Vienai asociacijai, nors bendra surinktos paramos suma didesnė, teko vidutiniškai 508 eurai.
Pamirštos šeimynos
„Idėja suteikti paspirtį nevyriausybiniam sektoriui ir plėtoti tradiciją remti visuomenės iniciatyvas, kuria buvo grįsta 2 proc. paramos reforma, smarkiai išsikreipė į paramos gavėjų sąrašą įtraukus biudžetines įstaigas“, – įsitikinęs Nevyriausybinių organizacijų Informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Jo nuomone, itin didelė paramos dalis, atiduodama valstybės įstaigoms, paneigia kažkada iš Vengrijos bandytos perimti praktikos esmę – suteikti gyventojams galimybę prisidėti prie socialiai vertingos veiklos neprarandant pajamų. „Šiandien šios reformos tikroji tikslinė grupė, nevyriausybininkai, dažnai lieka nieko nepešę – žmonės jau būna apsisprendę remti mokyklas, vaikų darželius ar ligonines“, – kalbėjo M. Žaltauskas.
Vilnietės papasakota istorija apie kone prievarta pešamą paramą švietimo įstaigoms M. Žaltauskui ‒ ne naujiena. Jo manymu, toks spaudimas pažeidžia savanoriško rėmimo principą, pavyzdžiui, kai primygtinai reikalaujama pateikti įrodymus, kad parama tikrai buvo skirta. Dar blogiau, kai paramos neskyrusių tėvų atžalos dėl to diskriminuojamos.
Toks spaudimas pažeidžia savanoriško rėmimo principą, pavyzdžiui, kai primygtinai reikalaujama pateikti įrodymus, kad parama tikrai buvo skirta.
Gyventojų skiriamos paramos sąrašo pabaigoje yra šeimynos (vidutiniškai 274 eurai). Jos, siekiant Lietuvoje atsisakyti vaikų namų, tampa svarbiausiomis vaikų globos institucijomis. Pasak Lietuvos šeimynų asociacijos vadovės Ritos Ilgūnės-Martinėlienės, globėjai dažniau patys sulaukia prašymų pervesti mokesčio dalį švietimo įstaigoms, kurias lanko globotiniai, negu kad atsiranda norinčiųjų paremti juos. Nevyriausybinį sektorių gerai pažįstanti R. Ilgūnė-Martinėlienė skeptiška: „Kai prieš dvidešimt metų šeimynos išsiėmė paramos gavėjo numerius, labai džiaugėmės, kad dabar žmonės galės patogiai skirti paramą. Tačiau šiandien nevyriausybininkai vėl primena išmaldos prašytojus. Turbūt reikėtų pačių nevyriausybinių organizacijų atstovų paklausti, ar jie remia savo veiklą, ar savo vaikų švietimo įstaigas.“
Neapsieinama be reklamos
Gyventojų dosniausiai pernai paremtų įstaigų trejetuką sudarė labdaros ir paramos fondai. Tiesa, sąrašo pirmūnui, su buvusiu „Vilniaus prekybos“ akcininku Žilvinu Marcinkevičiumi siejamam fondui „Aušroja“, didžioji paramos dalis, skirta vieno teikėjo, dar nepervesta, nes tęsiamos paramos pagrįstumo procedūros. Šis fondas jokia labdaringa veikla pagarsėti dar nespėjo.
Tarp daugiausiai paramos gaunančių įstaigų nuolat patenka „Bėdų turgus“ – televizinis labdaros projektas, remiantis skurstančiuosius.
M. Žaltauskas pabrėžė, kad labiausiai remiamos gerai žinomos iniciatyvos, sulaukiančios žiniasklaidos dėmesio. „Bėdų turgus“ – akivaizdus pavyzdys. Tarp pritraukiančių daug paramos yra ir gyvūnų globos organizacijos (žr. lentelę).
Su įsitvirtinusiais paramos dalybų „rinkos“ žaidėjais aktyviau konkuruojančios organizacijos pasitelkia reklamines akcijas. Ne pirmus metus išskirtinai apgalvotomis kampanijomis pasižyminčios viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ direktorė Agnė Mažvilaitė pripažino, jog kasmet susiduria su vis didesniu iššūkiu išlikti matomiems ir būti išgirstiems.
A. Mažvilaitė pabrėžė, kad organizacija nemoka rinkos kainos už reklamą, ji taip pat gaunama kaip parama: „Drąsiai galiu teigti, kad už profesionalų paslaugas mokant visą kainą tokios kampanijos tikrai neatsipirktų – už tai esame dėkingi savo rėmėjams.“
Nors organizacijos vadovė teigė, kad skiriamos paramos suma kasmet nuosekliai auga, 2015-aisiais prisivijusi populiariausius paramos gavėjus ir užėmusi paskutinę poziciją dešimtuke, po metų į jį „Jaunimo linija“ jau nebepateko.
Sunkumų patiriančiose šeimose augantiems vaikams padedanti organizacija „Gelbėkit vaikus“ taip pat pastebi augimo tendenciją, tačiau pabrėžia, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų paramos vis dar neskiria niekam. „Tai galėtų būti didžiulė parama šalies socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, vaikams, augantiems labai sunkiomis sąlygomis, paremti, – teigė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. – Dar daug turime dirbti, kad paramos niekam neskyrusių žmonių Lietuvoje liktų kuo mažiau.“
