Kitąmet verslininkų ir investuotojų žvilgsniai bus nukreipti į naujosios Vyriausybės darbotvarkę, kurioje tikimasi išvysti dar liberalesnį Darbo kodeksą. Tačiau Lietuvos laukia iššūkiai ir geopolitinėje scenoje, kur taisykles diktuos naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jam į draugus besiperšantis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Apie tai diskutuota kasmetėje žurnalo IQ rengiamoje konferencijoje „Pasaulis 2017“.
Vienas konferencijos pranešėjų Rolandas Valiūnas, „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas, pristatė dešimt svarbiausių darbų, kurių turėtų imtis naujoji Vyriausybė. Jis atkreipė dėmesį, kad pasibaigus šio ministrų kabineto kadencijai baigsis ir iš ES fondų Lietuvai teikiama parama, tad laiko būtiniausioms reformoms nėra daug. Bene svarbiausias valdžios iššūkis – nemažėjanti emigracija. Nors kalbama apie būtinybę didinti gyventojų pajamas, Lietuvoje, kur bendrasis vidaus produktas yra tris kartus, o vidutinis atlyginimas net šešis kartus mažesnis nei Danijoje, staigių pokyčių nebus. Tam pirmiausia būtina didinti šalies konkurencingumą, kad įmonės varžytųsi dėl darbuotojų. Tokią kovą galėtų paskatinti ir pati valstybė, jeigu skirtų daugiau pastangų ir lėšų pritraukti investuotojus.
Emigracijos nepavyks sustabdyti, kaip ir padidinti žmonių pajamų, jeigu Lietuva nepasieks proveržio tiesioginių užsienių investicijų (TUI) srityje, dėl kurių vis aršiau tenka konkuruoti su kitomis ES šalimis. R. Valiūnas paminėjo „Barclay“ investicijas Lietuvoje, kai informacinių technologijų srities specialistų atlyginimai gerokai padidėjo ir dabar vidutiniškai siekia 1780 eurų.
Lietuva pagal vidutinį atlyginimą tarp kitų ES valstybių užima trečią vietą nuo galo, o pagal TUI yra antra nuo galo. Pasaulyje pagal konkurencingumą esame tik 35-i.
Taigi pirmasis naujosios Vyriausybės darbas turėtų būti subalansuotas ir konkurencingiausias darbo santykių reguliavimas, kurį būtina numatyti naujajame Darbo kodekse (DK). „Mums reikia konkurencingiausio Europoje DK, kuris turi būti dar liberalesnis nei ankstesnės Vyriausybės priimtas teisės aktas. Dabar mes saugome darbo žmogų nuo DK, kuris darbo žmogaus nesaugo“, – ironizavo R. Valiūnas.
Tarp kitų būtiniausių darbų pranešėjas paminėjo kvalifikuotos darbo jėgos ir talentų pritraukimą, viešojo sektoriaus reformą, būtinybę kotiruoti valstybinių įmonių akcijas biržoje, spręsti susisiekimo oro transportu problemas. Taip pat „Investors’ Forum“ siūlo struktūrinių ES fondų lėšas iki 2020-ųjų nukreipti į didžiuosius šalies miestus, kad žmonės iš provincijos emigruotų ne į Dubliną ar Londoną, o į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Dar Vyriausybė, anot R. Valiūno, turėtų mažinti darbo apmokestinimą, stengtis pritraukti į Lietuvą stambius verslo holdingus, o šalyje paskelbti efektyvesnį karą šešėliui ir korupcijai ir pagaliau imtis švietimo sistemos reformos.
Tęsdamas savo mintį tolesnėje diskusijoje apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, R. Valiūnas vylėsi, kad naujoji Vyriausybė neužsikrės po Europą ir pasaulį pasklidusiu populizmo virusu ir suvoks, kad mūsų šalis nėra tokia turtinga, kad galėtų imtis populistinių socialinių reformų bei kitų rinkiminių žaidimų. Jeigu bus susikoncentruota į socialinės rinkos ekonomiką, kuriai nemažai dėmesio skiriama Vyriausybės programoje, verslui tokia kryptis gali tapti „tikra katastrofa“.
Paklaustas apie būsimą mokesčių reformą, „Investors’ Forum“ vadovas pripažino, kad verslas su baime laukia pokyčių: „Įsitempę visi – ir tie kurie investavo, ir tie, kurie tik planuoja tai daryti. Baiminamės ne tiek dėl priskaldytų malkų, bet kad iš vis nebus nieko skaldoma, apskritai nebus imtasi reformų. O visas valdžios darbas tebus spręsti, kaip euru pakelti pensijas. Tuomet ekonomika stagnuos ir Lietuva investicijų nepritrauks“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pasigedo aiškios Vyriausybės programos, kurioje būtų išdėstyti tolesni žingsniai: „Kol kas diskusijose dominuoja parama paprastiems žmonėms. DK atidėjimas, debatai dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo – tikrai ne tie projektai, kurie sustiprintų Lietuvą ir padidintų mūsų šalies galimybes.“ LPK vadovas stebėjosi, kad naujoji valdžia linkusi atskirti valstybinį ir privačiojo kapitalo sektorių, nors abu jie yra darbdaviai, kuriems aktualus, koks bus naujasis DK. „Dabar matome įtampą tarp Vyriausybės vadovo ir frakcijos vadovo. Klausimas, į ką ji išvirs? Gal į bendrą darbą, gal į trintį?“ – svarstė R. Dargis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Žilvinas Martinaitis pastebėjo, kad politinės galios centras iš Vyriausybės pasislinko Seimo pusėn, tad sudėtingi, bet svarbūs klausimai gali būti atidėti, nes kol kas būsimo ministrų kabineto darbotvarkę diktuoja parlamentas.
Įtaka ir baimė
Apie pasaulį po JAV prezidento rinkimų kalbėjęs Džordžtauno universiteto ir idėjų kalvės „Institute for Strategic Dialogue“ vyresnysis mokslinis darbuotojas Jeffrey Gedminas pripažino, kad labai sunku prognozuoti, kaip elgsis neprognozuojamu elgesiu jau pagarsėjęs Donaldas Trumpas. Jis atrodo gana silpnas kaip politikas, nes kol kas neturi jokios politinės patirties ir yra linkęs prisidengti vulgariu, Vakarų politikos arenoje nepriimtinu elgesiu bei retorika. Tačiau jo per rinkiminę kampaniją paskleistos trumpizmo idėjos išliks, o jų populistiniai atgarsiai bus girdimi ir Europoje 2017-aisiais.
D. Trumpo ekonominius užmojus, o ypač pažadus sugrąžinti gamybą į šalį, sukurti daugybę darbo vietų ir neįleisti į JAV rinką kiniškų prekių, J. Gedminas vertino kategoriškai: „D. Trumpo ekonomikos planai neišdegs“. Pasak jo, trumparegiškas noras išsaugoti amerikiečiams darbo vietas, vykdant protekcionistinę ir nacionalistinę politiką, varžant laisvąją prekybą, stabdys JAV ekonomikos pažangą ir neleis šaliai žengti į priekį. „Mes pasirengę naujajai technologijų ir ekonominei revoliucijai, bet jis nori mus sugrąžinti atgal į praeitį“. Toks planas, o ypač kokybiškų studijų trūkumas, gali dar labiau suskaldyti šiandien ir taip susipriešinusią JAV visuomenę, nes ne visiems jos nariams atsiveria galimybės siekti amerikietiškosios svajonės.
Amerikiečiai nori susigrąžinti ne tik savąją svajonę, bet ir nuo šaltojo karo pabaigos vyravusį stabilumą. Nors JAV ir tebėra supergalinga valstybė, retas kuris suvokia, kaip drastiškai pasaulyje pasikeitė geopolitinė pusiausvyra: Pietryčių Azijoje atsiradusį vakuumą netruko užimti Kinija, Artimuosiuose Rytuose – „Islamo valstybė“ ir Iranas, o Rytų Europoje – Rusija.
Konferencijos svečias ironizavo kalbėdamas apie besimezgančią D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugystę: vienas jų siekia vėl padaryti Ameriką didžią, o kitas kalba apie Rusijos didybę, tačiau lieka klausimas, kaip jiems pavyks suderinti savo siekius. „Žmonės dažnai klausia, ko siekia V. Putinas? Vertindamas tai, ką jis sako pastaruosius 15 metų ir kaip elgiasi pastarąjį dešimtmetį, akivaizdu, kad Rusijos vadovas siekia didinti įtaką sėdamas baimę“, – sakė J. Gedminas ir pripažino, kad dauguma amerikiečių vis dar nesupranta ir neįvertina grobuoniškos Europą bei NATO skaldančią Kremliaus politiką.
Kad pasaulyje stinga atsakomybės ir lyderystės, o atsiveriantį vakuumą užima priešiškos jėgos, pripažino diskusijoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Apžvelgdamas 2017-ųjų iššūkius Vakarų demokratijoms jis akcentavo, kad Lietuvai laikas pabusti iš letargo miego: „Metas išeiti iš komforto zonos ir suprasti, kad grėsmių daugiau, nei įsivaizduojame. Grėsmių neįvertinimas apnuogino silpnąsias demokratijos puses. Didėja atotrūkis tarp elito ir paprastų žmonių, tarp ES piliečių ir Bendrijos institucijų. Susidarė paradoksali situacija, kai žmonės nebegirdi argumentų, o remiasi emocijomis. Jie baudžia vyriausybes ir iškreiptai naudoja demokratijos įrankius.“
Užsienio reikalų ministras sakė suprantantis sumenkusį dėmesį Rytų partnerystės šalims, tačiau negalintis to pateisinti: „Dėmesys Ukrainai, Gruzijai, Moldovai susilpnėjo, nes žvilgsniai nukreipiami į kitas problemas, tačiau negalime būti tik stebėtojais, nes ir iki šiol nepadarėme pakankamai. Jeigu nusisuktume nuo šių šalių, tai būtų dovana didžiajam kaimynui. O nuolaidžiavimas agresoriui yra didelė klaida, tokių pamokų jau esame turėję“. Šį žaidimą pastebėjo ir J. Gedminas: „V. Putinas veikia, o mes tik reaguojame.“
2017-aisiais L. Linkevičius ragina atkreipti dėmesį į rinkimus Prancūzijoje ir Vokietijoje, nuo jų rezultatų priklausys, kur eis Europa ir NATO.
Dar vienas ne mažiau svarbus kitų metų įvykis – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES scenarijus, dėl kurio derėsis Briuselis ir Londonas. Tiesa, iš karto po „Brexit“ kilusi sumaištis nebūtinai šiai šaliai prognozuoja artėjančius sunkesnius laikus. Michaelis Basi, „Orion London Property Fund“ investicijų direktorius, atkreipė dėmesį, kad nors svaro vertė nukrito žemiausiai nuo 1982-ųjų, tačiau įvertinus 100 metų istoriją matyti, kad pokytis toli gražu nėra toks drastiškas kaip per Didžiąją depresiją ir Antrojo pasaulinio karo metais.
Be to, Jungtinė Karalystė vis dar yra tarp penkių ekonomiškai stipriausių ir didžiausių šalių pasaulyje, tad nors kyla įvairių nuogąstavimų, Londono Sityje kalbama ir apie galimybes, kurios atsivers šaliai palikus ES. Didžiausios perspektyvos siejamos du gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka, kur per pastaruosius beveik 20 metų pastatoma mažiau būstų, nei reikia didėjančiai paklausai patenkinti. Gana optimistiškai vertinamas ir JK finansų sektorius, nes jam nebegalios griežtos Briuselio primestos taisyklės ir kontrolė. Taip pat neblogos galimybės vertinamos pramonės srityje, nes į JK gamybą gali perkelti ES ir JAV įmonės.
