BNSPo dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė. Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Išankstiniais VRK duomenimis, trečioje vietoje yra savarankiškai kandidatūrą išsikėlęs teisininkas Ignas Vėgėlė, kuris sulaukė 12, 37 proc. proc. rinkėjų balsų.
Už eksparlamentarą Remigijų Žemaitaitį balsavo 9,27 proc.rinkėjų, gydytojas Eduardas Vaitkus pelnė 7,32 proc.balsų. Buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą palaikė 3,54 proc. rinkėjų, už Darbo partijos lyderį Andrių Mazuronį balsavo 1,38 proc. rinkėjų. Paskutinis rinkimų rezultatų lentelėje yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, už kurį balsavo 1,36 rinkėjų.
Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59, 48 proc. piliečių.
Kaip primena ELTA, jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka nustatyto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Rinkimų kodeksas numato, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.
Pakartotinio balsavimo datą VRK turi paskelbti kartu su pirmojo balsavimo rezultatais.
Preliminariais VRK duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 59, 02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
ELTA primena, kad referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
