Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus šio sąrašo priekyje atsidūrė ne dėl lietuvių kilmės. Tiek pasiekusio ir tokio išradingo vadovo, ko gero, neturėjo joks kitas miestas.
Šio asmens fenomenas Lietuvoje, pasaulyje, o gal net ir pačioje Kolumbijoje dažnai suvokiamas ne taip, kaip derėtų. Prisipažinkime, kokia mintis pirmiausia ateina į galvą išgirdus 62 metų A. Mockaus vardą? Prisimenamas dar nebūnant meru studentams parodytas nuogas užpakalis? O gal eismą Kolumbijos sostinės gatvėse reguliuojantys mimai? Ar duše nusifilmavęs šio rašinio herojus, taip agitavęs miestiečius taupyti vandenį? Kokį įvaizdį tai kuria? Kad A. Mockus – sėkmingai miestą valdęs klounas?
Tačiau svarbiausia paties mero citata, apibūdinanti ne tik visus jo veiksmus einant šias pareigas, bet ir jų mokslinį pagrindą, yra ir puikiai žinoma, ir labai paprasta. Bogotą jis pavadino „6,5 mln. asmenų auditorija“.
Ir tai – ne vien vaizdinga profesoriaus, buvusio Kolumbijos nacionalinio universiteto rektoriaus, matematiko ir filosofo frazė. Bogotą A. Mockus pavertė socialinio eksperimento aikštele ir inovatyvių idėjų taikymo laboratorija. Niekas, ką jis darė, nebuvo klounada. Atvirkščiai – valdydamas miestą ir rengdamas minėtą socialinį eksperimentą jis rėmėsi mokslininkais.
Pats buvęs Bogotos meras labiausiai pabrėžia Nobelio premijos laureato ekonomisto Douglasso Northo ryšių tarp formalių ir neformalių taisyklių tyrinėjimus, taip pat Jürgeno Habermaso darbą apie dialogą, kuriantį socialinį kapitalą.
Bogotą A. Mockus pavertė socialinio eksperimento aikštele ir inovatyvių idėjų taikymo laboratorija.
A. Mockaus pradėto socialinio eksperimento tikslas buvo mieste sukurti piliečių kultūrą, kurią pats apibūdino kaip įpročių elgesio veiksmų ir minimalių bendrų taisyklių sumą. Ši išaugina priklausymo bendrijai jausmą, lemia harmoniją tarp piliečių ir užtikrina pagarbą bendrai nuosavybei ir paveldui, piliečių teisių ir pareigų pripažinimą. Būtent tai buvo pagrindinis šio mero tikslas.
Siekdamas jo ir remdamasis mokslininkų teorijomis, A. Mockus lavino vietos gyventojus, bandė užkrėsti savo ir kitais gerais pavyzdžiais, naudojo edukacinius grupinius žaidimus ar bent jų techniką perkėlė į miesto valdymą ir politiką.
Toli gražu ne visi sumanymai buvo populiarūs. Tačiau socialinis eksperimentas pavyko. Kai A. Mockus buvo pirmą kartą išrinktas meru, Bogotoje tvyrojo smurtas, ji garsėjo pražūtingu jokių taisyklių nepaisančiu transportu, korupcija ir neefektyviu valdymu. Kai kas net teigė, kad miestas buvo atsidūręs prie chaoso bedugnės.
Sostinės gyventojų paramą A. Mockus pelnė per trumpą laiką. Pirmą sykį miesto galva tapęs 1995 m., šis politikas atsistatydino 1997-aisiais, kad galėtų siekti Kolumbijos prezidento posto. Tuo metu net 74 proc. sostinės žmonių pareiškė, jog gyvenimas labiausiai pagerėjo būtent valdant A. Mockui. Nenuostabu. Jam einant pareigas žmogžudysčių sumažėjo beveik trimis ketvirtadaliais, žuvusiųjų avarijose – maždaug per pusę, pagerėjo švietimo sistema ir ekonominė miesto padėtis.
