Europos ParlamentasEuropos Komisijos pasiūlymas „ReArm Europe“ (Europos perginklavimas) sulaukė įvairių reakcijų: vieniems – per silpnas, kitiems – per daug galių Briuseliui, bet aišku viena, kad nebus taip paprasta su minimais 800 mlrd. eurų Europos gynybai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienio rytą Briuselyje pranešė, kad ES lyderiams, kurie ketvirtadienį susirinks į Europos Vadovų Tarybą (EVT), siūlo penkių dalių „ReArm Europe“ planą, padėsiantį įgalinti bloko gynybinius pajėgumus.
„Esame persiginklavimo epochoje. Europa pasirengusi smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai. Tiek reaguodama į trumpalaikę būtinybę imtis veiksmų ir paremti Ukrainą, tiek siekdama išspręsti ilgalaikę būtinybę prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo saugumą Europoje“, – teigė ji, pristatydama 800 mlrd. eurų planą. Nors vėliau ES pareigūnai pripažino, kad tai daugiau teoriniai skaičiavimai, beje, kaip ir visas pasiūlymas.
Pirma dalis – atlaisvinti valstybių narių skolos ribas. Siekiant išlaikyti bloko ekonominį stabilumą, ES narėms negalima viršyti 3 proc. BVP deficito ribos, bet, pasak Komisijos, dabar gali būti pritaikoma išimtis, kuri leis padidinti skolą 1,5 proc. BVP, jei šie pinigai bus skirti gynybai stiprinti. Anot ES pareigūnų, tai per metus sudarytų 257 mlrd. eurų, jei visos narės panaudotų šią priemonę, o per ketverius – 650 mlrd. eurų. Kaip minėta, skaičiavimai teoriniai, atsižvelgiant į tai, kad ne visi ir ne iš karto tai įgyvendins.
Tai nėra kažkas netikėto ir revoliuciško. Apie skolos suvaržymų atlaisvinimą kalbama jau seniai.
Tam tikra naujovė – 150 mlrd. eurų skolinimosi gynybai fondas. Tai savotiškas kompromisas tarp norėjusių (pvz., Lietuva), kad Komisija ES vardu pasiskolintų 500 mlrd., 700 mlrd. ar 800 mlrd. eurų ir po to juos išdalintų ar perskolintų valstybėms narėms, kaip tai įvyko po pandemijos su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF), ir taupiųjų šalių (pvz., Švedija, Nyderlandai), kurios kategoriškai pasisakė prieš tokias bendro skolinimosi idėjas. Pagal dabartinį pasiūlymą Komisija skolinasi iš rinkų 150 mlrd. eurų, o tada valstybės narės kartu persiskolina geresnėmis sąlygomis, kad įsigytų oro ir priešraketinės gynybos, artilerijos sistemų, amunicijos ir t. t. Pasak U. von der Leyen, „turėdamos šią įrangą, valstybės narės gali gerokai padidinti paramą Ukrainai“.
Kritikai teigia, kad tai vis tiek skolinimas, o ne dotacijos kaip RRF atveju. Be to, 150 mlrd. eurų – tai esą labai mažai suma, nes, pavyzdžiui, JAV vien per metus ginklavimuisi išleidžia 883 mlrd. eurų.
Trečia U. von der Leyen pasiūlyta dalis – Sanglaudos fondo dalies pinigų nukreipimas gynybai. Kitaip sakant, vietoj milijonų „įtrinkelinimo“ ar apžvalgos ratų statybos regionuose bus galima Sanglaudos lėšas panaudoti infrastruktūrai, karinam mobilumui ar technologijų tyrimams-vystymui. Kokia galima suma – net eurobiurokratai nedrįsta įvardyti, nes čia dar daugiau įvairių kintamųjų: visų pirma, pokyčius turi patvirtinti valstybės narės ir parlamentas, o galiausiai nuo atskirų atvejų priklausys, kiek bus skirta pinigų. Tuo labiau kad ne visi patenkinti idėja. Kaip teigė Regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttő, lėšų nukreipimas nuo sanglaudos būtų „katastrofiška klaida“: „Europai reikia ir vieno, ir kito. Silpninant sanglaudą silpnėja Europos gebėjimas išlaikyti savo regionus stiprius ir atsparius didėjant nestabilumui.“
Ketvirta ir penkta „ReArm Europe“ dalys tokios nuvalkiotos, kad net per daug į jas nesigilinama. Tradiciškai tikimasi į Europos gynybos atsigavimą labiau įtraukti Europos investicinį banką, kurio vadovybė pašaipiai teigia, kad „jie nėra gynybos ministerija“, ir privačias investicijas.
„Europa yra pasirengusi prisiimti atsakomybę. „ReArm Europe“ galėtų sutelkti beveik 800 mlrd. eurų saugiai ir atspariai Europai. Toliau glaudžiai bendradarbiausime su partneriais NATO. Tai svarbus momentas Europai. Esame pasirengę imtis veiksmų“, – iškilmingai pareiškė U. von der Leyen.
Be jau minėtų niuansų, kritikai klausia, kodėl neįtraukti nepanaudoti 93 mlrd. eurų iš RRF (ES pareigūnai tikina, kad per daug sudėtinga, nes labai griežtos RRF taisyklės). Euroskeptiška kraštutinė dešinė įžvelgia pavojų, kad, kaip ir po pandemijos, taip ir dabar „ReArm Europe“ suteiks dar daugiau galių Briuseliui.
„Norėčiau priminti poniai von der Leyen, kad saugumo ir gynybos politika yra ne Komisijos, o valstybių narių kompetencija ir kad mūsų neglumina nuolatinė praktika per kiekvieną krizę sau priskirti naujas kompetencijas, prieštaraujančias sutartims“, – pareiškė Nacionalinio susivienijimo viena lyderių Marine Le Pen.
Vis dėlto dalis valstybių narių U. von der Leyen pasiūlymą vertina kaip bent nedidelį žingsnį į priekį. Politinį sprendimą dėl „ReArm Europe“ turėtų priimti EVT ketvirtadienį Briuselyje, teigė aukštas ES pareigūnas.
„Tai ne pabaiga, bet naujo puslapio ES atvertimas“, – trečiadienį kalbėjo jis neoficialioje spaudos konferencijoje, o vėliau pridūrė, kad „mes tik pradedame Europos gynybos knygą“.
Tuomet, kaip optimistiškai teigia ES atstovai, kai kurios plano priemonės gali būti patvirtintos per keturias savaites.
