Paulius Peleckis/BNSKaip mėgsta sakyti Briuselio senbuviai, ES kompromisas – tai situacija, kai visos pusės lieka nepatenkintos. Penktadienį įsigalioja 9-asis ES sankcijų Rusijai paketas. Lietuva kartu su Lenkija anksčiau šią savaitę nesutiko su jo patvirtinimu, bet ketvirtadienį vėlai vakare vis dėlto sutarimas buvo pasiektas.
Lietuvos diplomatai ir prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi, kad į 9-ąjį sankcijų paketą buvo įtraukti ir kai kurie Lietuvos pasiūlymai.
Sankcijos nustato naujus dvejopo naudojimo prekių ir technologijų, galinčių prisidėti prie Rusijos karinio sektoriaus, apribojimus, įtraukiant dar 168 subjektus. Be to, ES išplečia su aviacija ir kosmoso pramone susijusių prekių ir technologijų eksporto draudimą, įtraukdama orlaivių variklius ir jų dalis.
ES taip pat įšaldys dar dviejų Rusijos bankų turtą ir Rusijos regioninės plėtros bankui bus taikomas visiškas draudimas vykdyti sandorius. Be to, ES stabdo dar keturių Rusijos propagandos kanalų (NTV / „NTV Mir“, „Rosija 1“, REN TV ir „Pervyi kanal“) transliavimo licencijas. Taip pat įsigalioja draudimas teikti ES reklamos, rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausų paslaugas Rusijai, o ES piliečiams draudžiama eiti bet kokias pareigas Rusijos valstybinių įmonių valdymo organuose. ES papildomai uždraus naujas investicijas į Rusijos kasybos sektorių, išskyrus kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklą, susijusią su tam tikromis svarbiausiomis žaliavomis.
Galiausiai į sankcijų sąrašus įtraukta 190 asmenų ir įmonių, tarp kurių – 12 Rusijos vyriausybės, 42 abiejų parlamento rūmų nariai, 6 propagandininkai bei 22 kompanijos, susijusios su karine pramone.
Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nėra patenkintas rezultatu.
„9-asis sankcijų paketas buvo praleista proga. Liūdna, kad tiek daug laiko turėjome skirti diskusijoms dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, o ne dėl griežtesnių sankcijų, – situaciją komentavo tviteryje ministras, tačiau pridūrė: – Kartu su Lenkija mums pavyko užtikrinti neprivalomas saugumo apsaugos priemones, kuriomis užpildomos visos spragos. Lietuva pasirinks laikyti vartus uždarytus.“
Išties pagal ankstesnį sankcijų pasiūlymo variantą buvo numatytos „leidžiančios nuokrypį nuostatos“ šešiems į ES sankcijų sąrašus anksčiau įtrauktiems Rusijos oligarchams, tarp kurių – buvęs Lietuvos „Lifosos“ faktinis savininkas Andrejus Melničenka, nes jų verslas susijęs su trąšomis ir žemės ūkiu, o tai esą gilina pasaulinę maisto krizę. Būtent dėl to Lietuva, Lenkija ir kitos Baltijos šalys nepalaikė sankcijų paketo, nors šią nuostatą „stūmė“ 10 kitų ES narių, tarp kurių įtakingos Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai.
Penktadienį įsigaliojusiame sankcijų pakete šių pavardžių neliko, bet tai nereiškia, kad jie negali šiuo sušvelninimu pasinaudoti. Kita vertus, tuo teoriškai gali pasinaudoti ir daugiau į sankcijų sąrašus pakliuvusių asmenų.
Tačiau tiek Lietuvos diplomatai, tiek ES pareigūnai tikina, kad tai nėra sankcijų išimtys.
„Visais atvejais bus individualus, specializuotas paklausimas – tai ne išimtis, ne skylė sankcijų laive, o speciali nuokrypį leidžianti nuostata kaip atsakas į praktinius iššūkius, su kuriais mes susiduriame įgyvendindami sankcijas pastaraisiais mėnesiais. Todėl valstybės narės atėjo pas mus ir paprašė suformuluoti šias nuostatas. Nemanau, kad jomis bus piktnaudžiaujama, nes paklausimas turi būti atliktas iš privataus sektoriaus“, – teigė aukštas ES pareigūnas ir vėliau paaiškino, kad „ne išimtys“ buvo priimtos, nes ES netaiko sankcijų Rusijos žemės ūkio produkcijai ir trąšoms, tačiau jas eksportuojant kai kurios Rusijos įmonės nori pasinaudoti ES infrastruktūra, bet susiduria su problemomis, nes jų savininkai yra ES sankcijų sąrašuose.
„Leistinas nuokrypis, jei nacionalinės institucijos nuspręs jį taikyti į sankcijų sąrašus įtrauktam asmeniui, kuris vaidino rimtą vaidmenį tarptautinėje žemės ūkio produktų prekyboje, kol atsidūrė sankcijų sąraše, leis panaudoti savo ekonomikos išteklius specifinio sandėriui, – aiškino minimas pareigūnas. – Pavyzdys: reikia sumokėti uostui, tarkime, Roterdamo, bet jie negali, nes jų sąskaitos užšaldytos. Todėl dabar jie galės pasinaudoti savo sąskaita, labai griežtomis sąlygomis, kurias nustatys nacionalinės institucijos, tam sandėriui.“
Jis taip pat teigė, kad tai bus atliekama su Europos Komisijos žinia: „Praktiškai tai reiškia, kai įgaliota nacionalinė institucija susidurs su leidžiančia nuokrypį nuostata, tada pagal straipsnį ši susisieks su Europos Komisija ir ji patars, o tada institucija priims galutinį sprendimą bei informuos visas kitas ES šalis.“
Kaip teigė G. Landsbergis, „Lietuva pasirinks laikyti vartus uždarytus“, tačiau, jei kitose valstybėse narėse, tarkime, A. Melničenkai pasisektų „pralįsti pro vartus“, tuomet jis turėtų papildomų argumentų teisiniuose ginčuose su Lietuva.
Vis dėlto svarbiausia šios „ne išimties“ pasekmė ta, kad tai precedentas kai kurioms ES narėms sugrįžti prie anksčiau priimtų sankcijų ir kvestionuoti jų griežtus reikalavimus. Tikėtina, kad svarstant kitą ES sankcijų paketą bus daugiau pasiūlymų dėl „nuokrypį leidžiančių nuostatų“.
