Teodoras Biliūnas/BNSKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kitų metų gynybos išlaidos buvo planuojamos orientuojantis į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, tačiau planus teko koreguoti dėl ištikusios energetinės krizės.
„Tiesą sakant, mes netgi buvome sudarę planą dėl 3 proc. panaudojimo, tas planas niekur nėra dingęs, tačiau kaip tik sudarius tą planą smogė energetinė krizė, iš esmės kainų krizė, kuri sukėlė skolinimosi lygius, ir tai tuos planus, be abejo, griauna“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Anušauskas.
Jis taip pat teigė neatsisakantis siekio dėl 3 proc. BVP dydžio gynybos finansavimui, bet sakė, jog būtina atsižvelgti į krizinę situaciją.
„Aš savo tikslo dėl 3 proc. atsisakyti nežadu, bet tai yra Vyriausybės sprendimas ir atsakingo finansų valdymo dalis. Aš esu Vyriausybės narys ir mes sprendimus priimam kolegialiai. dar kartą pabrėžiu, jei mes eliminuotumėm visas kitas priežastis, kurios išsunkia iš valstybės finansinius resursus, mūsų galimybės būtų kitos. Tiesiog visuma, ekonominė, finansinė, į ją reikia atsižvelgti ir matyti“, – kalbėjo ministras.
„Aš labai tikiuosi, kad praėjusiai krizei, atsilaisvinus resursams, mes toliau žygiuosime link trijų procentų“, – pridūrė A. Anušauskas.
Didinti gynybos biudžetą iki 3 proc. BVP ne kartą yra siūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad kitų metų biudžete krašto apsaugai skyrus 3 proc. BVP finansavimą, Lietuva peržengtų 5 proc. biudžeto deficitą ir dėl to gerokai brangtų skolinimasis.
Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), siūlomas biudžetas gynybai ir saugumui kitąmet augs beveik 124 mln. eurų lyginant su šiemet: 2022 metais KAM numatyti asignavimai siekia 1,647 mln. eurų, įvertinus metų eigoje papildomai skirtus 446 mln. eurų.
Ministerija pabrėžia, kad biudžete yra numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai, jei pagerėtų ekonomikos prognozės ir skirtų lėšų nepakaktų pasiekti minėtam BVP rodikliui.
Remiantis Finansų ministerijos rugsėjį atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi, 2024-aisiais KAM biudžetas augtų iki 1,861 mlrd. eurų, 2025-aisiais – iki 1,956 mrld. eurų.
