Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.Karas Ukrainoje mažai paveikė Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, o Kremliaus planai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis antradienį pristatė regiono saugumo situaciją Vilniuje viešinčiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui.
„Mes turėjome gerą susitikimą ir supažindinome mūsų svečią su tomis grėsmėmis, kurios yra mūsų regione, tai yra, mūsų požiūriu, – žurnalistams po susitikimo sakė Lietuvos ministras. – Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje išlieka mažai paveikti jos vykdomo karo prieš Ukrainą, nors Baltarusija kariniu požiūriu yra praradusi bet kokį savarankiškumą.“
„Kremliaus planai skaitlingai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai“, – sakė A. Anušauskas.
Jis taip pat akcentavo Rusijos galimybes greitai atkurti savo pajėgumus.
Pernai rugpjūtį Lietuvos ministras yra sakęs, jog kariniai pajėgumai Kaliningrade dėl karo Ukrainoje buvo ženkliai sumažėję.
A. Anušauskas tuomet teigė, jog įvairiuose daliniuose Kaliningrade „yra ženklus sumažėjimas tiek personalo, tiek ginkluotės, kuri iškeliavo kartu su personalu: nuo ketvirtadalio iki pusės“.
Antradienį jis sakė su B. Pistoriusu taip pat aptaręs liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo prioritetus ir jį lydėsiančius darbus.
„Geografinė Baltijos valstybių padėtis reikalauja didesnio sąjungininkų buvimo regione, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir priešakinę gynybą“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
Jis pakartojo, jog šalis siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje bei pabrėžė, kad šalis per artimiausius kelerius metus sukurs tam reikiamą infrastruktūrą.
Planą dėl jos statybų A. Anušauskas sakė antradienį pristatęs Vokietijos kolegai.
Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą. Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
„Su Vokietija sutariame, kad būtina stiprinti NATO Rytinio flango oro gynybą ir tai, be abejonės, turi apimti mūsų požiūriu ne tik papildomą sąjungininkų naikintuvų, bet ir oro gynybos priemonių dislokavimą“, – sakė A. Anušauskas.
Brigados klausimas – ir pokalbyje su G. Nausėda
Anksčiau antradienį Vokietijos ministras taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime aptarta saugumo situacija regione, parama Ukrainai, pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat – Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje, ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
„Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbi Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumo dedamoji“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Lietuva siekia kuo spartesnio NATO priešakinės bei oro gynybos stiprinimo, nes poreikį tam diktuoja saugumo situacija regione.
G. Nausėdos teigimu, Lietuvai yra itin svarbus sąjungininkų buvimas šalies teritorijoje, todėl yra dedamos visas pastangos, kad sukurtume reikiamą infrastruktūrą ir kuo greičiau galėtume Lietuvoje priimti pilną Vokietijos karių brigadą.
Pokalbio metu Lietuvos vadovas akcentavo, kad, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, būtina tęsti sąjungininkų karinę paramą Ukrainai, užtikrinti, kad ji nemažėtų ir atlieptų kariaujančios šalies poreikius.
Prezidentas atkreipė dėmesį ir į būtinybę NATO sąjungininkams didinti išlaidas gynybai tam skiriant bent 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto.
Tai, pasak šalies vadovo, užtikrintų ne tik galimybę ir toliau nuosekliai padėti Ukrainai, bet ir ženkliai sustiprintų savo pačių gynybinius pajėgumus.
Prezidentas išreiškė lūkestį, kad sutarimas šiuo klausimu bus pasiektas NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
