Orestas Gurevičius/ELTAKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos iš Valstybės gynimo tarybos, tačiau teigia, kad ji galėjo būti panaši į tokią.
„Jokios įslaptintos informacijos nebuvau paskelbęs“, – žurnalistams trečiadienį Seime po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė ministras.
A. Anušauskas praėjusią savaitę sulaukė prezidento ir dalies kitų politikų kritikos, kai po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų Lietuvos kariuomenei.
Ministerijai – prokuratūros klausimai
Krašto apsaugos ministras po Seimo komiteto posėdžio žurnalistams kartojo skelbiantis tik tą informaciją, kuri yra viešumoje, o į klausimą, ar nebuvo paviešinta įslaptinta informacija, atsakys teisėsauga.
„Aš negaliu dabar pasakyti, kad ta informacija, kuri buvo viešumoje, galbūt buvo panaši... galėjo būti gal panaši (į riboto naudojimo – BNS). Bet tai ne ta pati informacija, ne grifuota informacija“, – sakė A. Anušauskas.
Opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė dėl A. Anušausko pasisakymo po VGT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar jis neatskleidė įslaptintos informacijos.
Ministras patvirtino, kad sulaukta atitinkamos Generalinės prokuratūros užklausos.
„Generalinė prokuratūra mėgina atsakyti į klausimus, visą informaciją mes perdavę, saugumo specialistai įvertinę. (...) Aš šiuo atveju atsakymų teikime nedalyvauju ir nesiruošiu dalyvauti. Įstatymai yra tokie, kokie yra, ir atsakymai bus duoti“, – sakė A. Anušauskas.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Delfi“ teigė, kad praėjusią savaitę ministro paviešinta informacija apie planus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą. Jis taip pat akcentavo, kad ši informacija nebuvo išslaptinta.
Pats A. Anušauskas tvirtino prezidento pasisakymų nekomentuosiantis.
„Prezidento pasisakymų aš nekomentavau, nekomentuoju ir nekomentuosiu“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas – prezidento pusėje
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis šalies vadovo pozicijai, kad paviešinta informacija turėjo riboto naudojimo žymą, bet situaciją dėl jos atskleidimo, anot politiko, įvertins prokurorai.
„Turiu turbūt patvirtinti tai, ką pasakė mūsų Respublikos prezidentas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo narys.
„Visus tuos klausimus (dėl atskleidimo – BNS) atsakys Generalinė prokuratūra, palikime tai teisėsaugos institucijoms, nes NSGK tuo neužsiima“, – pažymėjo komiteto vadovas.
VGT posėdyje dalyvavęs L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad jo pateikti informacijos apie posėdžio medžiagą prokurorai neprašė.
„Manęs asmeniškai neprašė, čia reikia kalbėti su VGT sekretoriumi, ar ten yra kokių nors judesių, klausimas ne man“, – teigė jis.
Šalies vadovas interviu taip pat tvirtino, kad A. Anušauskas apskritai viešina per daug informacijos.
„Sutinku, – žurnalistams atsakydamas į tai teigė ministras. – Bet šiuo atveju tai yra išsprendžiamas dalykas.“
Informuos NSGK iš anksto
Po praėjusią savaitę vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio A. Anušauskui pranešus apie Lietuvos planus įsigyti vokiškų tankų, pirmiausia jį dėl skaidrumo trūkumo sukritikavo dalis parlamentarų, o vėliau – ir šalies vadovas, tačiau pastarasis kritikos išsakė dėl to, kad ministras viešina per daug informacijos.
Trečiadienį krašto apsaugos ministras teigė pasiūlęs iš anksto informuoti komitetą apie VGT planuojamus svarstyti klausimus, jog būtų išvengta nesusikalbėjimo.
„Pasiūliau komiteto pirmininkui tokią darbų seką, kad prieš kitus VGT posėdžius, kai bus priimami panašūs sprendimai, mes supažindinsime komiteto narius pirmiausia apie tai, ką numatoma svarstyti, kokie numatomi sprendimai“, – sakė jis.
„Gal taip bus paprasčiau, išvengsime tų badymų pirštais, kas turėjo anksčiau sužinoti, kas vėliau, kas per vėlai sužinojo ir panašiai. Galbūt toks būdas bus racionalesnis“, – pridūrė A. Anušauskas.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad toks sprendimas teisingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad komitete dirba skirtingų partijų atstovai, o svarstomi įsigijimai yra didelės apimties, projektai truks ne vienus metus, galima ir valdžios kaita.
„Sprendimas, kad prieš VGT posėdį NSGK bus pirmiausiai informuojamas apie sprendimus, man kai pirmininkui patinka, sprendimas tvirtas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad „ši istorija, kuri prasidėjo visiškai netinkamai, jos galėjo nebūti, jei po VGT nebūtų viešų pareikšimų pasakyta“.
Apie ketinimus pirkti vokiškų tankų po VGT posėdžio praėjusią savaitę pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot jo, Lietuva rinkosi iš trijų modelių tankų, gaminamų Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos įmonių, nuspręsta, kad Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka tankai „Leopard“.
Praėjusią savaitę, penktadienį, Lietuvos gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų įsigijimo.
Tankus Lietuva perka siekdama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų. Preliminariai planuojama įsigyti apie 40 tankų.
