Marius Morkevičius/ELTAKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesutinka su užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išsakyta kritika, jog gynybos srityje sprendimai priimami per lėtai.
„Tiesą sakant, jis, kaip Seimo narys, taip pat dalyvavo priimant sprendimus, tie sprendimai yra priimti ir šiuo metu galioja. Ir šiais metais nuo sausio 1-os buvo didinamas karių bazinis atlyginimas ir kitos socialinės garantijos, kurios priimtos, beje, Seime praktiškai absoliučia dauguma“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) posėdžio sakė A. Anušauskas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie visuotinį šaukimą ministras pabrėžė, kad tai turi būti bendras partijų sprendimas, kuriam reikia kryptingai ruoštis.
„Niekas nepasikeitė nuo pernai metų, kai buvo sudaromas susitarimas dėl gynybos tarp partijų. Tai turi būti bendras sprendimas. Bet kadangi tam vis tiek reikia ruoštis, Krašto apsaugos ministerija, kaip žinia, yra pateikusi šauktinių reformos planą, kur panaikinama dalis išlygų, didinamas šauktinių skaičius, tai yra judėjimas link visuotinumo. Ir šiuo atveju, kaip ir kiekvieną kartą, mes mėginame balansuoti tais resursais, kokius turime, tomis mokymo galimybėmis, kokias turime“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas patikino palaikantis visuotinio šaukimo idėją, tačiau, pasak jo, reikia pirmenybę teikti prioritetiniams sprendimams.
„Jau savo laiku tai buvo išsakyta ir aš sakiau: aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kuriuos turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausiai turime įgyvendinti. Ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant link visuotinio šaukimo, yra vienas iš jų“, – pabrėžė jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šeštadienį tikino pasigendantis diskusijos apie visuotinį šaukimą ir kėlė klausimą, ar visi partijos kolegos vienodai supranta grėsmes, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuva.
„Mes privalome turėti labai aiškią strategiją, kuri leistų mums tai stabdyti ar nuo to atgrasyti. Ir gali būti, kad taktikos ir taktinių žingsnių tiesiog tam neužtenka. Ir taip, mano vertinimu, nepaprastai svarbu yra visuotinis šaukimas. Kokia jis forma, kokiame etape atsiranda, yra atskiras klausimas, dėl to aš nenorėčiau veltis į detales“, – šeštadienį sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra: trūksta politinės valios priimti sprendimą dėl visuotinio šaukimo
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Prezidentūra palaikė ir palaikys iniciatyvą dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę.
„Mūsų poreikiai turėti ir rezervą, ir kad tarnaujančių (...) karių skaičius didėtų, todėl turime kalbėti apie visuotinį šaukimą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Patarėjas akcentavo, kad G. Nausėda ir toliau skatins parlamentines partijas rasti sutarimą šiuo klausimu, tačiau, pasak jo, esminiams sprendimams šiuo metu trūksta politinės valios.
„Jis (prezidentas – ELTA) ir dabar tos pačios nuostatos ir nuomonės laikosi ir sieks tą įgyvendinti ateityje“, – tvirtino K. Budrys.
„Ir studija ne viena padaryta, kiek tai kainuotų, ką reikėtų padaryti. Mes viską žinome, mums trūksta politinės valios priimti sprendimą“, – pabrėžė Daukanto aikštės atstovas.
Todėl svarstant tęsti diskusiją dėl visuotinio šaukimo, K. Budrys nurodė, kad Krašto apsaugos ministerijai buvo suformuluotas prašymas įsivertinti šalies karinių mokymų teritorijų ir poligonų poreikį. Pagal tai, anot jo, bus galima įsivertinti, ar kariuomenė turi pajėgumų didinti šauktinių skaičių.
NSGK pirmininkas: visuotinio šaukimo idėja neturėtų būti įkišta į stalčių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antrina K. Budriui ir nurodo, kad sutarimo dėl visuotinio šaukimo parlamentarų gretose nėra.
„Prezidentas visada rėmė šią idėją. Mūsų politinė jėga irgi pasirašydama gynybos politikos susitarimą pasidarė išlygą – kadangi mums nepavyko sutarti dėl visuotinio šaukimo – kad mes ir toliau to sieksime. Žinome, kad kol kas nėra tokios koalicijos Seime, kuri leistų mums balsais pasiekti visuotinio šaukimo įvedimą, jei mes kalbėtume apie šaukimą iš karto po mokyklos“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė konservatorius.
L. Kasčiūnas nesutiko ir su krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mintimis dėl kitų, aukštesnio prioriteto klausimų. NSGK lyderio teigimu, riboti resursai neturėtų būti kliūtis diskutuoti apie visuotinį šaukimą.
„Visada reikia turėti didesnę ambiciją. Kai turi valią, politinę kryptį, gali atrasti ir resursus. Čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus. Manau, kad visuotinis šaukimas negali būti tiesiog įkištas į stalčių“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad Seime laukiama Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvų dėl privalomosios karinės tarnybos pertvarkos. Teisės aktų pakeitimai parlamento salę turėtų pasiekti rudenį.
„Kalbama apie tai, kad reikia didinti šauktinių skaičių, plečiant vadinamųjų takelių skaičių: ar tai būtų daugiau į krašto savanoriškas pajėgas, ar tai būtų, trumpinant šaukimo laiką ir didinant šauktinių skaičių“, – aiškino politikas.
ELTA primena, kad sausio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak jo, šia pertvarka ketinama trupinti tarnybos laiką iki pusmečio, didinti šauktinių ir aktyvaus karinio rezervo skaičių. Pusė 6 mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė – dar 3 mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai.
Taip pat siūloma sudaryti galimybę privalomą karinę tarnybą atlikti savaitgaliais per trejus metus.
A. Anušauskas tuomet teigė, kad šie pokyčiai jau beveik prilygtų visuotiniam šaukimui.
