BNS FotoKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos karių atitraukimas nuo Kyjivo nesusijęs su taikos derybomis, o nulemtas stipraus ukrainiečių pasipriešinimo.
„Su pokalbiais Turkijoje tai niekaip nesusiję. Iš tikrųjų, ukrainiečiai tose kryptyse vykdė sėkmingus lokalinius kontrpuolimus ir ten didesnė grėsmė jau buvo ne ukrainiečiams, o rusų pajėgoms, kad jos bus atkirstos nuo logistinių kelių“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Anot jo, ties Kyjivu vienoje vietoje buvo tik vienas Rusijos kariuomenės logistikos kelias, kuris buvo apšaudomas ukrainiečių.
„Taip kad jie traukiasi matydami jiems nepalankiai besiklostančią karinę situaciją, patyrę gana didelių nuostolių išvedinėja tas pajėgas. Kam jie dar galės jas panaudoti, manau, pamatysime, bet dabar tose kryptyse nesimatys, ko gero, didesnių Rusijos pajėgų puolimų, nes tam jie tiesiog jų neturi, ukrainiečai ten jau yra sutelkę savo pajėgas“, – tvirtino ministras.
Antradienį Rusija po „reikšmingų“ derybų Turkijoje su Ukraina paskelbė mažinsianti kovos veiksmų intensyvumą šiaurinėje Ukrainoje, įskaitant prieš sostinę Kyjivą. Pentagonas paskelbė, kad dalį pajėgų Rusija nuo Kyjivo perkėlė kitur, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje.
Ukrainos derybininkai savo ruožtu po derybų paskelbė, jog šalis norėtų, kad Vakarų valstybės suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.
Garantiją teikiančios šalys, pasak Kyjivo, galėtų būti Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, priklausančios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija bei Izraelis.
Turėdama tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų tapti neutrali ir atsisakyti ambicijų įstoti į NATO.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
