Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


LIETUVA
A. Anušauskas: sienos apsaugai yra skirtoje greitojo reagavimo grupėje budi iki 60 karių
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
Arvydas Anušauskas.

Valstybės sienos apsaugai skirtoje greitojo reagavimo grupėje pasiruošę reaguoti nedelsiant budi iki 60 karių, ketvirtadienį Seime pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Dabar parama teikiama budinčių taikos meto užduočių pajėgomis, iki 60 budinčių karių yra pasirengę reaguoti į galimus skaitlingesnius valstybės sienos pažeidimus nedelsiant“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė A. Anušauskas.

Opozicija krašto apsaugos ministro A. Anušausko bei vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės paprašė paaiškinimų, kodėl gruodžio viduryje iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) talkinę kariai.

Ministras: kariai praranda įgūdžius

A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės parama nuo gruodžio 16 dienos ir toliau tęsiama, tačiau modifikuota atsižvelgus į tai, kad įrengtas fizinis apsaugos barjeras ir stebėjimo sistemos.

„Kariuomenė skyrė vadinamąją greitojo reagavimo grupę ir pasiruošusi talkinti VSAT, jei reikės valdyti konkrečią situaciją. Esant poreikiui galima remtis kariuomenės pajėgumais, situacijos stebėjimui iš oro panaudojant bepiločius, kas buvo daroma iki šiol, arba sraigtasparnius, ko nebuvo daroma“, – sakė ministras.

Lietuvos kariai gruodžio viduryje nustojo nuolat budėti pasienyje su Baltarusija, tačiau sutarta, kad esant reikalui jie vėl gali būti pasitelkti. Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, toks sprendimas priimtas, nes pasienyje jau įrengtas fizinis barjeras, baigiamos diegti stebėjimo priemonės.

A. Anušauskas taip pat pabrėžė, kad nuolat patruliuodami pasienyje kariai praranda įgūdžius savo tiesioginėms funkcijoms – valstybės gynimui.

„Taikant buvusį modulį didelė dalis krašto apsaugos savanorių pajėgų karių praktiškai negalėjo vykdyti karinio rengimo, bet toks buvo sprendimas, kadangi reikėjo daugiau pajėgumų sienai saugoti“, – sakė ministras.

Anot jo, dalis karių savanorių dėl nuolatinio budėjimo pasienyje ilgai nevykdė kovinio šaudymo ir kitų karinio rengimo elementų užduočių, palaikančių gebėjimus ginti valstybę.

A. Bilotaitė: kariai gali būti grąžinti

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atsakydama į Seimo narių klausimus pabrėžė, kad nutarime dėl nepaprastosios padėties pasienyje yra numatyta galimybė pasieniečiams pasitelkti karius sienos apsaugai, tačiau tai nėra privaloma.

„Įvertinus žvalgybinę informaciją bei investicijas į sienos apsaugą, dėl oro sąlygų sumažėjusius migrantų srautus, buvo sutarta pasirinkti lankstesnį kariuomenės pasitelkimo būdą, t .y. pakeisti iš fizinio budėjimo pasienyje į reagavimą per nustatytą laiką“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad pasikeitus situacijai būtų grįžta prie nuolatinio karių patruliavimo, tačiau šiuo metu „indikacijų dėl didesnių grėsmių iš atitinkamų institucijų nėra gauta“.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pasieniečiams patruliuoti prie sienos su Baltarusija talkino daugiau nei metus – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės.

Situacijai stabilizavusis, kariuomenės vadovybė kurį laiką bandė įtikinti politikus, kad jų pagalba nebėra būtina, o dirbdami pasienyje kariai atitraukiami nuo pagrindinių užduočių vykdymo.

Nepaprastoji padėtis – nuo pernai lapkričio

Seimas praėjusią savaitę pratęsė nepaprastąją padėtį, tačiau iki šiol pasieniečiams fiziškai talkinusius karius nuspręsta pasitelkti tik esant reikalui – skiriant greitojo reagavimo grupes, kurios nustatytoje parengtyje budi nuolatinės dislokacijos vietose ir yra pasirengusios operatyviai reaguoti į iškilusius incidentus.

Dėl migrantų antplūdžio pernai lapkritį pasienyje su Baltarusija buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Ji truko iki sausio vidurio.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, nepaprastosios padėties režimas įvestas visoje šalyje, tačiau vėliau taip pat paliktas tik pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19 tūkstančių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.

2022 12 22 12:52
Spausdinti