Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


EKONOMIKA IR INOVACIJOS
A. Armonaitė: Lietuvos gyvybės mokslų pramonė po 8 metų galėtų pasivyti Singapūrą
BNS
Lukas Balandis/BNS
Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų pramonės lydere ir pagal jos sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) susilyginti su Singapūru. Anot jos, šalis yra bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kur šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais.

„Žinodami gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, iki 2030 metų esame užsibrėžę tikslą tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere ir pagal šio sektoriaus sukuriamą BVP susilyginti su Singapūru. Dvi pagrindinės stiprybės, leidžiančios Lietuvai sparčiais žingsniais augti šioje srityje, yra šalies talentai ir infrastruktūra“, – Vilniuje vykstančiame didžiausiame Europoje pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forume EFIB’2022 sakė A. Armonaitė.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešimo, Lietuvoje veikia beveik 600 gyvybės mokslų įmonių, jose dirba per 7,5 tūkst. žmonių, be to, su šiais projektais dirba 5 tūkst. mokslininkų, veikia aštuoni specializuoti gyvybės mokslų centrai, šeši universitetai ir septynios kolegijos, siūlančios šių krypčių studijas. Be to, šioje srityje dirba apie 60 startuolių.

„Lietuvoje yra daug erdvės tarptautinėms įmonėms, kuriančioms aukštą pridėtinę vertę. Tai, kad sąlygos šiam sektoriui mūsų šalyje yra patrauklios pasaulinio lygio žaidėjams, įrodo tokios Lietuvoje įsikūrusios ir pažangius sprendimus kuriančios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Hollister“ ir „Intersurgical“, – sakė A. Armonaitė.

Šiuo metu siekiama išgryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją – rengiamas Gyvybės mokslų susitarimas, kuriame bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pritraukimą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijų, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kiti veiksmai.

Siekiama, kad iki 2030 metų gyvybės mokslų pramonė sukurtų 5 proc. BVP – penkis kartus daugiau nei šiuo metu, ir pagal šį rodiklį Lietuva taptų viena pasaulio lyderių.

2022 10 26 11:02
Spausdinti