Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, bus prašoma kariuomenės pagalbos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Taip, vienas iš punktų yra kariuomenės pasitelkimas, bet tikrai neįvardinsiu dabar nei skaičiaus, nei kitų detalių, nes tai yra su saugumu susiję dalykai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministrė.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, tai dar turės patvirtinti Seimas, ketvirtadienį besirinksiantis į neeilinę Sesiją.
Dekrete numatoma nepaprastąją padėtį įvesti iki kovo 10-osios, 24 valandos.
Pagal dekretą, leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Anot dekreto, tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama