Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 13 d.


LIETUVA PILIETYBĖ
A. Bilotaitė kreipėsi į prezidentą dėl J. Kudimovo pilietybės atėmimo
BNS
Dainius Labutis/ELTA
Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl verslininkui Jurijui Kudimovui išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės atėmimo.

Kaip pirmadienį pranešė ministerija, Migracijos departamentas, apibendrinęs visų atsakingų institucijų pateiktą informaciją, savo teikime Vidaus reikalų ministerijai konstatuoja, kad J. Kudimovas vykdo veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Be to, Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvos pilietybę jis įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad jis buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Kaip teigia ministerija, VSD vertinimu, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje užimančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Rusijos režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

VSD vertinimu, turėdamas Lietuvos piliečio pasą ir galėdamas nekontroliuojamai lankytis Lietuvoje bei Šengeno erdvėje, J. Kudimovas sudaro galimybes Rusijos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms vykdyti prieš Lietuvos interesus nukreiptą veiklą – žvalgybos, įtakos operacijas, taip pat siekti atstovauti jų interesams.

VSD vertinimu, šios aplinkybės kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams.

Ministerijos duomenimis, J. Kudimovas 1998 metais Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas kai kuriuos savo biografijos faktus – nepateikė informacijos apie jo darbą Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitete (KGB), ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

„J. Kudimov prisiekė Lietuvos Respublikai būti ištikimas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, tačiau savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos ir, glaudžiai bendradarbiaudamas bei veikdamas kartu su Lietuvos valstybei priešišku režimu, Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybomis, diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams“, – teigia ministerija.

VRM teikime prezidentui nurodoma, kad J. Kudimovas nurodė, jog buvo laikraščio „Komsomolskaja pravda“ korespondentas Anglijoje bei žurnalo „Novoe vremia“ biuro Lotynų Amerikos šalyse vadovas, tačiau „nuslėpė, kad žurnalisto pareigos buvo tik priedanga jam dirbant Sovietų Sąjungos KGB“.

Institucijos remiasi „The Guardian“ paskelbta informacija, jog 1985 metais J. Kudimovas už šnipinėjimą buvo išsiųstas iš Jungtinės Karalystės, kur dirbo kaip KGB darbuotojas su žurnalisto priedanga.

Kreipimasis į prezidentą taip pat remiasi viešai skelbta informacija, jog dirbdamas Jungtinėje Karalystėje 1983–1985 metais J. Kudimovas bandė verbuoti buvusios Europos Sąjungos vyriausios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos vicepirmininkės Catherine Ashton sutuoktinį Peterį Kellnerį.

Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro „The Insider“ duomenimis, su žurnalisto priedanga, labai tikėtina, taip pat vykdydamas KGB užduotis, J. Kudimovas dirbo ir žurnale „Novoe vremia“ Meksikoje.

J. Kudimovo sąsajas su KGB patvirtina ir viešųjų šaltinių informacija, kad kartu su kitais KGB darbuotojais jis priklausė garsaus Sovietų Sąjungos agento Kimo Philby'io mokinių grupei.

J. Kudimovas, Lietuvos institucijų duomenimis, užėmė aukštas pareigas bankuose ir kitose Rusijos finansinėse institucijose, susijusiose su buvusiais KGB darbuotojais ir įtakingais Rusijos asmenimis.

LRT naujienų portalas yra skelbęs, jog maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodžio 16 dieną jis raštu kreipėsi į tuometį Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti mūsų šalies pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

2023 08 28 12:53
Spausdinti