Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugpjūčio 10 d.


NELEGALI MIGRACIJA IŠ BALTARUSIJOS
A. Bilotaitė: neteisėtos migracijos srautai nuslūgo, bet provokacijų galimybė išlieka
BNS
Lukas Balandis/BNS
A. Bilotaitė.

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Gyvename sudėtingame laikotarpyje, Lietuva atakuojama informacinėmis, hibridinėmis ir kibernetinėmis atakos, kalbant apie nelegalios migracijos spaudimą, nors jis atrodo tik epizodinis šiuo metu, bet jis vis dar išlieka“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė, jog sieną iš Baltarusijos pusės kirsti bandančių nelegalių migrantų sraute matyti naujos kryptys per Maskvą, todėl negalima atsipalaiduoti.

„Reikia sau aiškiai pasakyti, kad išlieka tikimybė tokioms pakartotinoms provokacijoms, todėl turime būti pasirengę, pasiruošę, tai mes ir darome“, – pažymėjo ministrė.

Valstybės sienos apsaugos vadovas Rustamas Liubajevas teigė neatmetantis, kad neteisėta migracija, kaip ginklu prieš Europos Sąjungą, ateityje gali pasinaudoti ir Ukrainoje kariaujanti Rusija.

„Mes matome šiuo metu labai agresyvią Rusijos Federacijos retoriką, tad neatmesčiau, kad ateityje Rusijos Federacija pabandys pasinaudoti ir organizuoti panašią ataką prieš visą Europos Sąjungą. Dėl to, kaip ir minėjo ministrė, turime ruoštis tam dalykui, turime įvertinti pamokas, klaidas, kurios buvo padarytos“, – kalbėjo R. Liubajevas.

„Tai ne tik mūsų vertinimas Lietuvoje, bet ir „Frontex“ mato tokią riziką, kad ateityje Rusija gali imtis tokių priemonių“, – pridūrė jis.

VSAT vadas pripažino, kad šiuo metu signalų, jog Rusija ketintų pasinaudoti šia situacija, nėra, nes ji „turi daug rimtesnių problemų vykdant agresiją prieš Ukrainą“. Kartu jis priminė, kad Rusijos bandymų paveikti Vakarus neteisėtos migracijos priemonėmis jau būta prie Norvegijos, Suomijos sienos.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Šeštadienį sukanka metai, kai Lietuva dėl migrantų antplūdžio paskelbė ekstremalią situaciją.

Ministrės teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėti visi praėjusią vasarą per krizės piką atvykusių migrantų prieglobsčio prašymai, absoliuti dauguma jų yra atmesti.

„439 asmenys pasišalino iš apgyvendinimo vietų. Tai parodo, kad šie asmenys tikrai nesiekia prieglobsčio Lietuvoje“, – sakė ministrė.

Kalbėdama apie nepaprastosios padėties paskelbimą, A. Bilotaitė pabrėžė, kad ši teisinė padėtis leido lengviau naudoti Vyriausybės rezervo lėšas, koordinuoti veiksmus tarp institucijų, pasitelkti tarnybų ir kariuomenės pagalbą valdant migrantų srautus.

„Metai pareikalavo greitų, netradicinių ir, sakyčiau, dažnai nepopuliarių sprendimų, bet šie visi sprendimai buvo tikrai neišvengiami, nes mes turėjome kartu užtikrinti ir valstybės nacionalinį saugumą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes tikrai atrėmėme Lukašenkos organizuotą hibridinę ataką, Europai teko pirmą kartą susidurti su ataka, kurioje buvo panaudoti gyvi žmonės“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos planas „užtvindyti Europos Sąjungą neteisėtais migrantais“ nepavyko dėl Lietuvos valios gintis.

„Mes turėjome ir turime politinę valią gintis, turėjome veiksmingą atsaką, ėmėmės visų būtinų veiksmų ir sprendimų, modernizavome sienos apsaugos sistemą, modernizavomės ir įveikėme (krizę)“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji tikino, kad Lietuvos patirtį valdant krizę perėmė ir Latvija, Lenkija, taip pat ir Suomija.

Ministrė priminė, kad iki metų pabaigos Lietuva ketina modernia stebėjimo sistema padengti visą pasienio su Baltarusija ruožą – šiuo metu ji įdiegta maždaug 70 proc. atkarpoje. Taip pat iki rugsėjo ketinama užbaigti statyti ir fizinį barjerą.

Lietuva sulaukė 42,1 mln. eurų prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimui, dar 15 mln. eurų skirta priemonėms iš ES vidaus saugumo fondo, 55 mln. skirti iš Europos integruoto sienų valdymo fondo sienų apsaugos stiprinimui. Pasak A. Bilotaitės, laukiama Europos Komisijos sprendimo dar dėl 24 mln. eurų, kurie būtų nukreipti Kaliningrado tranzito saugumo stiprinimui.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize ir pasiūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais. Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 07 01 12:24
Spausdinti