Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


LIETUVA
A. Bilotaitė Prahoje pasirašė veiksmų planą, numatantį neteisėtos migracijos prevenciją
BNS
BNS
Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė 4-ojoje Prahoje vykstančioje ministrų konferencijoje su kolegomis aptarė migracijos keliamus iššūkius, pasirašė bendrą veiksmų planą bei deklaraciją, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti ir šalys negali vienos su jais susitvarkyti. Todėl tokios bendradarbiavimo platformos kaip Prahos procesas yra tiesiog būtinos“, – VRM pranešime cituojama konferencijoje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė.

Anot VRM, konferencijoje pasirašytas 2023–2027 metų veiksmų planas numato neteisėtos migracijos prevenciją, kovą su ja.

Jame taip pat numatytos kovos priemonės su neteisėtų migrantų gabenimu, pajėgumų stiprinimas prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos srityje, readmisijos, savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos skatinimas, dėmesys darbo jėgos migracijai, legaliai gyvenančių migrantų integracija juos priimančiose visuomenėse.

Konferencijoje priimta Bendroji deklaracija, joje Prahos proceso šalys griežtai smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pabrėždamos Baltarusijos dalyvavimą jame.

Anot VRM, taip pat yra smerkiami Baltarusijos veiksmai, naudojantys neteisėtą migraciją politiniams tikslams pasiekti bei pabrėžtas tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų vaidmuo įgyvendinant Prahos proceso veiklas.

Ministerijos teigimu, deklaracijoje šalys dar kartą patvirtini bendrą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir kurti partnerystes, siekiant spręsti su migracija ir mobilumu susijusias problemas.

Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais.

Jame dalyvauja ES valstybės narės, asocijuotos Šengeno erdvės valstybės, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos valstybės. 2019–2020 metais Lietuva pirmininkavo šiam procesui.

Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija. Formaliai šios dvi šalys išlieka proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į veiklas neįtraukiamos.

2022 10 25 11:56
Spausdinti