Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


AMBASADORIŲ SKYRIMAS
A. Skaisgirytė: yla išlindo iš maišo – diplomatų atranka nebuvo depolitizuota
ELTA
Julius Kalinskas/ELTA
Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Diplomatų atrankos konkursai nebuvo depolitizuoti“, – sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, sulaukusi atsakymo iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Ingos Černiuk

Taip patarėja reagavo į ministerijos kanclerės I. Černiuk paaiškinimą, kad URM negali pateikti prezidentui visos dokumentacijos apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus, nes tokie dokumentai neegzistuoja.

„Toks atsakymas reiškia, kad yla išlindo iš maišo. Buvo lyg paskelbta atranka, lyg ir kažkokie žmonės dalyvavo toje atrankoje. Tačiau pasirodo, kad nėra jokio kolegialaus organo, kuris nuspręstų, kas labiausiai tinkamas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Finale sprendimą padaro ministras – ministras savo nuožiūra, neaišku, kokiu kriterijumi remdamasis, sako okey, šitas man tinka, šitas netinka“, – dėstė ji.

A. Skaisgirytės teigimu, tokios aplinkybės rodo, kad diplomatų skyrimo tvarka nėra esmingai pasikeitusi ar depolitizuota – priešingai, nei teigia ministras Gabrielius Landsbergis ir Vyriausybė.

„Šita tvarka nė kiek nesiskiria nuo anksčiau buvusių tvarkų, (...) kurias ši Vyriausybė labai kritikavo“, – kalbėjo prezidento patarėja.

„Jokio depolitizavimo šiuo atveju neįvyko“, – pabrėžė ji.

Klausiama, ar toks URM atsakas sustiprina prezidento įspūdį, esą atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją buvo tik imitacija, A. Skaisgirytė akcentavo, kad klausimas, kas iš tiesų laimėjo konkursą, išlieka neatsakytas.

Mano, kad reikalauti atsakymo iš prezidento – ne URM prerogatyva

Nuo praėjusių metų besitęsiantį konfliktą tarp Prezidentūros ir URM pirmadienį bandė spręsti Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Posėdyje dalyvavusiųjų pozicijos išsiskyrė – A. Skaisgirytė tuomet žurnalistams teigė mananti, kad ambasadorių skyrimo procedūros netrukus pajudės iš sąstingio, tačiau URM vadovybė nurodė vis dar laukianti Prezidentūros atsakymo, kodėl G. Nausėdai neįtikino pirmieji du kandidatai į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą.

A. Skaisgirytė svarsto, ar URM gali reikalauti tokio atsakymo iš šalies vadovo.

„Prezidentas iš tikrųjų gali turėti savo sumetimų – jis mato strateginį paveikslą ir reikalauti iš jo atsakymo, turbūt, nebūtų ministerijos prerogatyva. Tačiau noras surasti tą (kandidatą – ELTA), kuris tiktų visiems, yra. Ir manau, kad šia kryptimi galėtume toliau dirbti“, – aiškino ji.

Nemano, kad konfliktas dėl ambasadoriaus pakenks dvišaliams santykiams

A. Skaisgirytė nesibaimina, kad Lietuvoje kilęs skandalas dėl ambasadoriaus Lenkijoje sukels įtampų tarp Vilniaus ir Varšuvos. Kaip teigė patarėja, apie esamą situaciją G. Nausėda yra ne kartą pasikalbėjęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Todėl, pažymėjo A. Skaisgirytė, Lietuvoje rezonansą keliantys institucijų nesutarimai neturėtų virsti kliuviniu dvišaliams santykiams.

Savo ruožtu, ar taip pat bus, kai šią savaitę su naujuoju Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu susitiks Lietuvos diplomatijos vadovas – A. Skaisgirytė nespėliojo.

„Turbūt ministras turės savo atsakymą, jei bus paklaustas. Tačiau intencija yra tikrai tą ambasadorių turėti“, – teigė prezidento patarėja.

„Mažiau klausimų kiltų, kai prezidentas Nausėda pasikalba su prezidentu“, – akcentavo A. Skaisgirytė.

Mano, kad privatūs asmenys viešojoje erdvėje neturėtų spekuliuoti diplomatų pavardėmis

Tęsiantis kivirčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje sklandė ne viena galimo kandidato į šias pareigas pavardė. A. Skaisgirytės teigimu, tam tikrų privačių asmenų spekuliacijos diplomatų kandidatūromis gali būti vertinamos kaip bandymas daryti spaudimą tiek Vyriausybei, tiek ir prezidentui G. Nausėdai.

„Privatūs asmenys, kurie tikrai neturėtų žinoti tų pavardžių – bent jau šioje stadijoje – ima ir išrašo vieną po kito tuos žmones, kurie dalyvauja atrankoje. Bet ne visus, tik kai kuriuos – matyt, tuos, kuriuos norima matyti ambasadoriais. Tai yra nepriimtina. Tai vertiname kaip spaudimą – ir Vyriausybei daryti tam tikrus sprendimus, ir tam tikra prasme prezidentui“, – sakė ji, pabrėždama, kad „prezidentas tikrai nesileis spaudžiamas“.

Tuo metu klausiama apie poros diplomatų pavardes, kurias interviu tv3.lt įvardijo pats prezidentas – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano – A. Skaisgirytė teigė, kad šalies vadovas kalbėjo apie asmenis, kurie išreiškė norą dalyvauti atrankoje į diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo poziciją.

„Mes šiuo atveju kalbame ne apie laimėjusius konkursą – konkursas tiesiog nebuvo iki galo pabaigtas. Mes kalbame apie žmones, kurie išreiškė norą dalyvauti ir neslėpė to noro dalyvauti, tiesą sakant“, – aiškino ji.

„Jos (diplomatų pavardės – ELTA) nei laimėjo konkurso ir kaip tokios nebuvo net pateiktos prezidentui“, – akcentavo šalies vadovo patarėja.

Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

2024 01 09 11:29
Spausdinti