Buvęs Lietuvos ambasadorius Rygoje Antanas Valionis neseniai išleistoje knygoje rašo, kad suskystintų dujų (SGD) terminalas  šalia Klaipėdos atsirado sulaužant kaimynams duotą pažadą.

Lietuva buvo pažadėjusi Latvijai paremti jos siekį tokį terminalą  statyti šalia Rygos. „Neturėjau rimtų argumentų gindamas Lietuvos politiką. Nežinau, kodėl buvo nuspręsta nesilaikyti pažadų latviams“, – rašoma naujoje A. Valionio knygoje „Politikos sūpuoklės“. Anot buvusio diplomato, per Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio vizitą Lietuvoje 2009 metais „pavyko sutarti, kad elektros jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos, o mes mainais padėsime latviams gauti iš ES maždaug 45 milijonus eurų jų vakarinės dalies elektros tinklams sustiprinti ir drauge už Briuselio pinigus statysime bendrą regiono suskystintų gamtinių dujų terminalą šalia Rygos“. „Tačiau Klaipėdoje pasistatėme didžiulį terminalą, kurio pajėgumai gerokai viršija Lietuvos poreikius, ir antro Baltijos regionui jau nereikia (...). Santykius su kaimynais sugadinome ilgam“, – rašo A. Valionis. A. Valionio nuomone, latvių interesus ignoruojanti energetikos politika buvo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės klaida. „Gal bent dvigubai Lietuvos poreikius viršijantis SGD terminalas ateityje taps regioninis ir atsipirks, bet reikės sulaukti, kad latviai pamirštų, ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome“, – rašo A. Valionis. A. Valionis Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje buvo 2008 – 2011 metais. 2000 – 2006 metais jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Lietuva ir Latvija po ilgus metus trukusių ginčų 2009 metais sutarė, kad elektros jungtis iš Švedijos bus tiesiama į Lietuvą, o ne Latviją. Atitinkamą susitarimą 2009 metų balandį Vilniuje pasirašė trijų Baltijos šalių premjerai. Tądien išplatintame Lietuvos vyriausybės pranešime spaudai dujų terminalas neminimas. Vėliau Latvija ne kartą ragino Baltijos šalis sutarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygoje, kuris galėtų pretenduoti į ES paramą, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas. Lietuvai ėmus savarankiškai statyti terminalą Klaipėdoje, Latvijos vyriausybė apkaltino Lietuvą žlugdant regioninį projektą. Vėliau Latvija blokavo Lietuvos iniciatyvą, kad jau veikiantis Klaipėdos terminalas būtų pripažintas regioniniu projektu ir gautų ES finansavimą. Lietuvos vyriausybė teigia, kad Klaipėdos terminalą reikėjo skubiai įrengti, siekiant panaikinti Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolį, o derybos su latviais būtų gerokai užvilkinusios projektą. Lietuvos pareigūnų teigimu, Klaipėdos suskytintų gamtinių dujų terminalas buvo esminis argumentas „Gazprom“ sumažinti dujų kainą Lietuvai. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.