Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiami duomenys apie vidutiniškai suvartojamo alkoholio kiekį skiriasi. Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras sako, kad ir 5 litrais mažesnis skaičius nieko nekeičia – alkoholio prieinamumą reikia riboti.

„Šių duomenų net nereikia lyginti, nes PSO įskaičiuoja neapskaitytą alkoholį, o Statistikos departamentas suskaičiuoja legalaus alkoholio suvartojimą“, – antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras. Lietuva yra probleminis kraštas pagal bet kokią alkoholio suvartojimo statistiką, sako sveikatos apsaugos ministras. Pasak Aurelijaus Verygos, saugi riba, kai vienas gyventojas per metus suvartoja iki 7 litrų alkoholio. „Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, bet kokiu atveju, kurią statistiką bežiūrėtume, pagal visas statistikas mes vartojame per daug. Ir nevertinama tik pagal suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, yra vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes, kiek mes turime su alkoholiu susijusių įvairiausių problemų, ir ten mes esame tarp lyderių, palyginti su ES valstybėmis, Europos regionu. Mes esame probleminis kraštas be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti“, – pabrėžė A.Veryga.

Mes esame probleminis kraštas be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti.

Statistikos departamentas antradienį paskelbė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litro absoliutaus legalaus alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų). Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 lito, o tradiciškai dideliu alkoholio vartojimu pasižyminčią Rusiją – net 4,3 litro. „Jei darytume prielaidą, kad abiejų organizacijų duomenys yra teisingi, turime kalbėti apie Lietuvoje didėjančią nelegalaus alkoholio rinką, tačiau anksčiau iš Statistikos departamento buvo informacija, kad lietuvaičių tarpe daugėja rūšinio vyno ir brangių stiprių alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės viskio ar degtinės pirkimai. Kaip žmonių pajamos didėja ir jie perka geresnės kokybės produktus, atsisakoma nekokybiškų nelegalių produktų“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas M. Dubnikovas Taip pat Statistikos departamentas paskelbė, jog pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 5,5 proc. mažiau spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai) nei 2015 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 10,9 proc. mažiau, o alaus – 25,3 5,6 proc. mažiau.

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 5,5 proc. mažiau spiritinių alkoholinių gėrimų nei 2015 metais.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 2,2 procento. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4 proc., trauktinės – 3,9 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9 proc., vermutas – 2,3 proc., alus – 1,8 procento. Kainų didėjimą lėmė nuo 2016-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. „Tai arba lietuviai įgauna kažkokį imunitetą nuo alkoholio, kurio likęs pasaulis neturi, arba kažkas negerai su skaičiais“, – svarstė M.Dubnikovas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.