Pamėginęs užbaigti metus trunkančią politinę krizę Makedonijos prezidentas Gjorgė Ivanovas paskelbė amnestiją 56 valstybės pareigūnams, įtariamiems korupcija, tačiau tai tik dar labiau įsiūbavo aistras. Pirmalaikiai parlamento rinkimai atidėti neribotam laikui, tad politinio stabilumo dar teks palaukti.
Dar 2015 m. opozicinė socialdemokratų partija ir jos lyderis Zoranas Zajevas apkaltino tuometį Makedonijos ministrą pirmininką Nikolą Grujevskį, kad jo administracija dangsto jauno vyro žudikus, yra įklimpusi į korupciją, painioja viešuosius ir privačiuosius interesus, klastoja rinkimų rezultatus ir žlugdo demokratiją. Nepriklausomų ekspertų paruoštoje ataskaitoje Europos Komisijai teigiama, jog premjeras N. Grujevskis ir jo vyriausybė pasinaudojo nacionalinio saugumo tarnybomis, kad „kontroliuotų viešąją administraciją, valstybės prokurorus, teisėjus ir politinius oponentus“. Slaptosios tarnybos klausėsi daugiau kaip 20 tūkst. abonentų telefoninių pokalbių ir surinko 670 tūkst. įrašų.
N. Grujevskis visa tai vadino politiniu susidorojimu ir pats apkaltino Z. Zajevą bendradarbiavimu su slaptosiomis tarnybomis, visuomenės skaldymu. Šis politinis skandalas sukėlė tūkstantinius abiejų politinių jėgų protestus. Opozicijos rėmėjai reikalavo pašalinti premjerą iš pareigų, esą jo autoritariniam, mažumos diktatūrą daugumai primenančiam jau beveik dešimtmetį trunkančiam valdymui turi ateiti galas.
ES lyderiai situaciją įvertino nerimaudami. Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas, atsakingas už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas, teigė, kad šis politinis nestabilumas gali turėti įtakos sprendžiant, ar Makedonija yra pribrendusi tapti ES ir NATO nare.
Beveik prieš metus vykę mirtini etninių albanų ir valstybės pareigūnų susirėmimai, kuriuose žuvo 18 žmonių (iš jų ir 8 policininkai), privertė atsistatydinti šalies vidaus reikalų ministrę, transporto ministrą ir žvalgybos vadovą – pastarieji, įtariama, atliko svarbų vaidmenį organizuojant skandalingą telefoninių pokalbių klausymąsi. Tačiau jų pasitraukimas padėties nesušvelnino. Liepą ES iniciatyva buvo pasiektas savotiškas vyriausybės ir opozicijos paliaubų susitarimas. Nuspręsta 2016 m. surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir likus 100 dienų iki jų pakeisti ministrą pirmininką. Šių metų pradžioje, laikydamasis susitarimo, premjeras N. Grujevskis atsistatydino, o jo vietą laikinai užėmė tos pačios valdančiosios partijos narys Emilis Dimitrijevas.
Balandžio viduryje Makedonijos vadovas G. Ivanovas įplieskė politinę krizę iš naujo, paskelbęs, kad ketina nutraukti korupcijos bylą, į kurią įsipainioję įvairių miestų merai, teisėjai, prokurorai ir aukščiausio rango politikai. Prezidentas šį sprendimą aiškino noru suvienyti šalį ir išvengti politinio skandalo, šantažo ir spaudimo atmosferos. Bet opozicijos šie motyvai neįtikino – ji paskelbė boikotuosianti birželio 5-ąją vyksiančius rinkimus, kurie vėliau buvo atidėti neribotam laikui. Prie to prisidėjo ir Albanijos demokratų sąjunga už integraciją bei Albanų demokratų partija, atstovaujančios trečdaliui Makedonijos gyventojų. Nepasitenkinimą nuolat demonstruoja ir paprasti piliečiai – iškart po prezidento kalbos į gatves išėjo apie 4 tūkst. protestuotojų, netrukus užfiksuoti ir jų susirėmimai su policija.
Įvykius Makedonijoje stebintis J. Hahnas net suabejojo valstybės pajėgumu surengti demokratinius rinkimus, o, ES vyriausiosios užsienio patikėtinės spaudos atstovės Majos Kocijančič teigimu, sprendimas suteikti amnestiją korupcijos byloje kelia riziką, kad bus sukurta nebaudžiamumo atmosfera, paneigtas teisės viršenybės principas ir sužlugdytas integracijos į ES procesas. Bendrijos atstovai net užsiminė apie sankcijas, jeigu padėtis šalyje nebus stabilizuota.
Makedonija kandidatės į ES statusą įgijo dar 2005 m., 2008-aisiais buvo pakviesta tapti NATO nare, bet šį sprendimą vetavo Graikija dėl nesutarimų, susijusių su jos teritorijos ir valstybės pavadinimu. Pernai Makedonija sulaukė pasaulio spaudos dėmesio susidūrusi su pabėgėlių antplūdžiu. Dabartinė politinė krizė primena „žlugusios valstybės“ požymius, šalyje seniai tęsiasi Makedonijos slavų ir etninės albanų mažumos konfliktai, Serbijos stačiatikių bažnyčia nepripažįsta savarankiškos Makedonų bažnyčios, o Graikija nenori pripažinti „Makedonijos Respublikos“ kaip oficialaus valstybės pavadinimo. Tad vidinis šalies susipriešinimas turėtų būti kuo greičiau numalšintas, jei ji vis dar nori lygiuotis į ES nares.
