Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


KITŲ METŲ BIUDŽETAS
Analitikai: tokį biudžetą Lietuva gali sau leisti dėl galimybių skolintis
BNS
Irmantas Gelūnas/BNS
Vyriausybėje pristatytas 2023 metų biudžetas.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

„Iš principo Lietuva stoja į tas pačias gretas, kaip Vokietija ar kitos nedideles skolas turinčios valstybės, elgiasi kontracikliškai, suteikdamos finansinę pagalbą ekonomikos dalyviams šoko akivaizdoje ir tą daro, iš pirmo žvilgsnio, pakankamai taikliai“, – BNS penktadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pagal penktadienį pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą, jo pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.

Prognozuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybė kartoja koronaviruso pandemijos metu taikytą strategiją, o toks sprendimas yra geras, tik šįkart kainuos daugiau.

„Daromas kompromisas, kuris buvo daromas ir pandemijos metu, bandoma krizę įveikti skolinantis lėšų, kad nebūtų pagauta neigiama tendencija ekonomikoje. Ko gero, tai geras sprendimas, tik nesėkmės rizikos kartelė yra didesnė nei per pandemiją todėl, kad per pandemiją galėjome skolintis praktiškai nemokamai, o šiandien dešimties metų obligacijos siekia jau beveik 4 procentus, tie pasiskolinti pinigai mums brangiau kainuos. Antra, rinkos jautriai reaguoja į augančias skolas ir ta skola ateityje gali dar labiau brangti“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad su dabartiniu sunkmečiu valstybė nutarė tvarkytis visiškai kitaip, nei per 2009 metų nuosmukį, o kitų metų biudžeto projektą vadina antikriziniu.

„Tada Lietuva neturėjo priėjimo prie skolinimosi finansų rinkose, o valstybė turėjo imtis priemonių, nukreiptų į biudžeto deficito sumažinimą. Šiuo atveju turime anticiklinį biudžetą – biudžete numatyta nemažai skatinimo priemonių. Bet turime ir visai kitą ekonominę situaciją – Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, yra gerai subalansuota, Lietuva turi Europos Centrinio Banko užnugarį, taip pat žemą valstybės skolą. Todėl manau, kad šį kartą galime sau leisti antikrizinį ir anticiklinį biudžetą“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė A. Izgorodinas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, kitų metų valstybės biudžetas yra Lietuvos atsakas į tokias netipines aplinkybes, kaip Rusijos karas prieš Ukrainoje ir energetinis karas prieš Europos Sąjungos valstybes.

Svarbus paramos verslui greitis

M. Dubnikovas teigia, jog biudžeto sprendimai gali padėti gana lengvai išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis.

„Sprendimas didinti žmonių pajamas, algas, sako, kad kitais metais atslūgus infliacijai – o ji, tikėtina, atslūgs dėl energetikos – žmonės gali šį sunkmetį išgyventi gana gerai. Žaidimas vyksta rizikuojant, bet tai gali padėti sušvelninti neigiamas paskemes, apie kurias daug diskutavome pastaraisiais mėnesiais“, – sakė M. Dubnikovas.

I. Genytė-Pikčienė teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas paramos verslui paketas padės nepararasti konkurencingumo Europos Sąjungos kontekste ir iš dalies užtikrins likvidumą, tačiau ji abejojo, ar pavyks operatyviai teikti subsidijas labiausiai energijai imlioms bendrovėms, nes gali užtrukti pretendentų patikra.

„Šios priemonės pareikalaus tam tikro biurokratinio mechanizmo atrenkant pažeidžiamiausius, įrodant įmonių atitikimą kriterijams, todėl yra rizika, kad tie procesai pavėlins pagalbą, bet gal per pandemiją mūsų administracinis mechanizmas pasimokė ir galės tai daryti greičiau“, – kalbėjo ji.

Paramos greitį pabrėžė ir A. Izgorodinas.

„Dabar svarbu, kad verslo skatinimo priemonės būtų greitai įgyvendintos“, – teigė jis.

Biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o elektros kainos dalies kompensavimui verslui planuojama skirti 446 mln. eurų.

Pirmąjį pusmetį valstybė žada kompensuoti visuomeninę elektros kainą gyventojams tiek, kad ji nebūtų didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai.

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Taip pat verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., bus sustabdytas mokesčių išieškojimas iki balandžio pabaigos.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seime.

2022 10 07 16:31
Spausdinti