
Po švenčių atsigavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas žada „okupuoti“ Briuselį ir pradeda nuo grasinimų, kad sužlugdys visas ES sankcijas Rusijai, kuriai neslepia simpatijų.
Iki sausio pabaigos ES šalys turi pratęsti visų 15-os sankcijų paketų Rusijai galiojimą. Kas pusmetį vykstantis sankcijų pratęsimas (Lietuva nesėkmingai siūlė didinti šį laikotarpį) prasidėjus Rusijos visa apimančiai agresijai prieš Ukrainą buvo daugiau techninis formalumas, o dideli politiniai ginčai kildavo priimant naujus sankcijų paketus. Tačiau V. Orbánas dar 2024 m. gruodį pradėjo grasinti, kad norėtų palaukti Donaldo Trumpo inauguracijos prieš nuspręsdamas, ar pratęsti sankcijas Rusijai. Dabar Vengrijos premjeras žada to nedaryti.
„Laikas kalbėti apie sankcijas! Ar jos užbaigė karą? – Ne. Ar jos paralyžiavo Rusijos ekonomiką? – Ne. – Ar Europai pavyko pakeisti rusišką energiją kitais įperkamais šaltiniais? – Ne. Briuselio biurokratų sukonstruotos sankcijos pasiekė vieną dalyką – jos sunaikino Europos ekonomikos konkurencingumą. Atėjo laikas pokyčiams!“ – šią savaitę „X“ tinkle paskelbė V. Orbánas.
Ketvirtadienį Europos Komisija atsisakė komentuoti tokius Vengrijos vadovo grasinimus. Diplomatų požiūris išsiskiria – dalis tikina, kad tokios bombos V. Orbánas vis dėlto nedrįs susprogdinti. Tuo labiau kad pats D. Trumpas pagrasino Vladimirui Putinui „įvesti aukšto lygio mokesčius, tarifus ir sankcijas viskam, ką Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms, ir įvairioms kitoms susijusioms šalims“.
Nepratęsti sankcijų būtų neįsivaizduojamas antausis ES ir istorinė Rusijos pergalė.
Kita vertus, pasitikėjimo V. Orbánu nėra. Spėliojama, kad Vengrijos vadovas galbūt vėl kartą bando tokiu šantažu išsireikalauti, kad jam būtų atšildyta bent dalis ES lėšų. Skaičiuojama, kad dėl ES standartų ir pagrindinių vertybių nesilaikymo Komisija yra užblokavusi apie 19 mlrd. eurų, skirtų Vengrijai. Taip pat sustabdytas jos dalyvavimas svarbiose paramos mokslui „Erasmus“ ir „Horizon“ programose už universitetų vadovybės politizavimą. Sausio 1-ąją Vengrija jau oficialiai neteko maždaug 1 mlrd. dolerių ES lėšų, kurias blokas įšaldė dėl įtarimų korupcija.
ES šalių ambasadoriai penktadienį ketina aptarti sankcijų galiojimo pratęsimą, bet ketvirtadienį Vengrijos atstovai patvirtino, kad nesiruošia keisti nuomonės. Todėl tikėtina, kad klausimas persikels į pirmadienį vyksiantį ES užsienio reikalų tarybos susitikimą, kuriame Vengrijai atstovaus dar didesnis Rusijos ir Baltarusijos mylėtojas užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó. Briuselyje neatmetama, kad, jei Vengrijos pozicija nepasikeis, kitą savaitę teks šaukti skubų Europos Vadovų Tarybos susitikimą – ES šalių lyderiai bandytų asmeniškai nuraminti įsisiautėjusį V. Orbáną.
Nepratęsti sankcijų būtų neįsivaizduojamas antausis ES ir istorinė Rusijos pergalė. Ką ir kalbėti apie tai, kad strigtų trečiosioms karo metinėms skirtas 16-asis ES sankcijų paketas, kuriame ambicingai numatyti rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų, finansų ir aliuminio ribojimai.
Briuselyje jau svarstomi įvairūs variantai, kaip būtų galima pasiruošti šiam scenarijui ir išsaugoti bent kai kuriuos ribojimus Kremliui. Prisimintas net 1944 m. Belgijos karališkasis dekretas. Pasak „Financial Times“, ES pareigūnai svarsto galimybę paraginti Belgijos karalių Pilypą remtis jo senelio, karaliaus Leopoldo III, Antrojo pasaulinio karo dekretu, kuriuo Belgijos monarchui suteikiama teisė neleisti pervesti turto iš šalies – ši priemonė gali būti vienintelė siekiant išsaugoti maždaug 190 mlrd. eurų vertės Rusijos valstybės turto, kuris šiuo metu įšaldytas Belgijoje pagal ES sankcijų režimą.
Belgijoje veikiančio centrinio vertybinių popierių depozitoriumo „Euroclear“ saugomi 190 mlrd. eurų yra labai svarbūs ekonominiam karui prieš Rusiją ir Ukrainos karo veiksmų finansavimui, o gautas pelnas skirtas 50 mlrd. JAV dolerių paskolai, kuri jau suteikta Ukrainai, grąžinti. Jei sankcijos nustotų galioti ir nebūtų imtasi alternatyvių priemonių, ES institucijos sunkiai rastų teisinį pagrindą toliau įšaldyti šį turtą, todėl jis galėtų greitai grįžti į Rusiją.