BNS fotoVyriausybė šią savaitę planuoja svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą.
Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.
„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.
Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Pataisos įtrauktos į trečiadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Ministrų kabinetui jas patvirtinus, pataisos bus teikiamos Seimui.
Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.
„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja idėją dėl sveikatos centrų.
„Užsimojo viską sulipdyti, ką rado. Tačiau yra savivaldybių, kur visa pirminė sveikatos priežiūra yra privati, pavyzdžiui, Plungėje. Ten nėra nė vienos savivaldybei priklausančios šeimos klinikos, kaip jie ten lipdys?“ – BNS sakė eksministras.
Jis teigė, kad tokiems centrams nepritaria ir šeimos gydytojai, nes „po vienu stogu palenda ir finansai“.
„Jeigu sulimpa ligoninė su pirmine priežiūra, ligoninės paslaugos yra brangios, ir jeigu ten kokios nors problemos, tą brangų, kai kada mažai reikalingą darinį reikėtų „užmaitinti“ pacientais“, – tvirtino politikas.
Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
