FreepikAntradienį Seime teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat, prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
GPM įstatymo pokyčiai – pasikeitę mokesčių tarifai, peržiūrimos lengvatos
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Didžiausią diskusiją ir prieštaravimus valdančiosios koalicijos gretose kelia siūlomas individualios veiklos apmokestinimas – nuo 2026 m. numatomas 20 proc. GPM tarifas, vietoje buvusių 15 proc. Finansų ministerija akcentuoja, kad tai iš esmės paveiks tuos individualia veikla užsiimančius asmenis, kurie uždirba mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.
GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu papildomu 5 proc. GPM apmokestinti numatoma pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Ji sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.
Įstatyme siūloma ir riboti dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų iki 300 tūkst. eurų.
Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Pelno mokesčio įstatyme – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymas įmonėms. Tai aktualu toms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų. Joms siūloma pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
Numatoma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus
Teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
NTMĮ įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTMĮ pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
NTMĮ projekte siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą – dalis, iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, būtų neapmokestinama. Daliai, tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų, būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas. Galiausiai daliai viršijančiai 2 savivaldybės NT verčių medianas, būtų taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką
Savo pasiūlymų rinkinį pakete numato ne tik Finansų, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Tuo tarpu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose yra numatomas šeimynos dalyvių draudimas nedarbo socialiniu draudimu, Užimtumo įstatymo projektu siūloma panaikinti nustatytą išimtį, leidžiančią šeimynos dalyviui įgyti bedarbio statusą nenutraukus veiklos.
Prezidento siūlymas – didinti prokurorų atlyginimus
Galiausiai mokesčių reformoje Prezidentūra taip pat registravo įstatymo projektą, numatantį prokurorų atlyginimų didinimą. Siekiama padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį, taip pat, siūlomas darbo užmokesčio padidinimo dydis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų darbo užmokesčio. Projekte siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais.
Siekiama nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2023 m. spalio 1 d. būtų taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1785,4 euro).
Dėl visų minėtų siūlymų pateikimo stadijoje antradienį apsispręs Seimas.
