Žygimantas Gedvila/BNSSvarbiausių vasario 28-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Rinkimų startas. Antradienį visoje šalyje prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose. Išankstinis balsavimas truks iki ketvirtadienio vakaro, per jį rinkėjai gali balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje.
Spaudimas dėl sankcijų. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad nepaisant to, jog į 10-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą nepateko rusų valstybinė branduolinė bendrovė „Rosatom“, Lietuva nepasiduos ir toliau spaus Bendriją ją įtraukti į tolimesnius sankcijų sąrašus. „Laušime toliau, bus dar ir 11, ir 12 paketas, laušime, nenurimsime. Būsime tie, kurie drums viešąją tvarką ES, mes privalome tai daryti, nes niekas kitas už mus to nepadarys“, – žurnalistams antradienį Palangoje kalbėjo prezidentas.
Rusijos karas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad situacija prie Donecko regione esančio Bachmuto miesto darosi „vis sudėtingesnė“. Nors Rusijai Bachmuto užėmimas turėtų daugiau simbolinės, o ne strateginės reikšmės, kovos dėl šio miesto trunka ilgiausiai per visus Rusijos karo Ukrainoje metus.
Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti.
ScanpixBe švedų. Antradienį Suomijos parlamentas pradėjo diskusijas dėl spartesnio įstojimo į NATO. Tai didina tikimybę, kad į Aljansą Helsinkis pateks be Stokholmo. Pastarajam daug kliūčių dėl narystės NATO sukelia Turkija, kelianti dideles sąlygas – pavyzdžiui, reikalauja Ankarai išduoti kurdų kovotojus, prieglobstį radusius Švedijoje. Turkijos pyktį sukėlė ir sausį švedų ir danų aktyvisto Stokholme viešai sudegintas Koranas. Ir Suomijos, ir Švedijos stojimui į NATO taip pat priešinasi ES narė Vengrija. Vis dėlto Suomijos politikai tikisi, kad stoti reikalingi teisės aktai bus parengti iki parlamento rinkimų balandžio 2 d.
Vizitas. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka antradienį išvyko vizito į Kiniją. Ten jis praleis tris dienas ir susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi valstybes palaikyti dialogą. Vakarų valstybės spėja, kad Kinija gali pradėti tiekti ginklus Rusijai, nors Kinija šiuos įtarimus neigia. Kalbėdamas kinų valstybinei žiniasklaidai A. Lukašenka teigė nekantriai laukiantis susitikimo su savo „senu draugu“ Xi Jinpingu.
