ScanpixSvarbiausių balandžio 18-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Rusai ir baltarusiai. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimas nutarė šį teisės aktą svarstyti iš naujo. Tokį sprendimą parlamentas priėmė bendru sutarimu. Po šio balsavimo įstatymo projektas, kartu su šalies vadovo siūlymais suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, grįš į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o ketvirtadienį vėl bus svarstomas Seimo salėje.
Anot G. Nausėdos, abiejų tautybių piliečiams dėl jų valstybių vykdomos agresijos prieš Ukrainą sankcijos turėtų būti vienodos, tačiau užsienio reikalų ministas Gabrielius Landsbergis antradienį sakė, kad Baltarusijos piliečiai skiriasi tuo, jog „pasižymi dvasiniu suverenitetu“ ir 2020 m. protestais kovojo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė nenustebsianti, jei Seimas prezidento veto atmes.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų. Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Išbandymas. Premjerės I. Šimonytės teigimu, jei pasėlių deklaravimo procesas nebus sėkmingas ir sklandus, ji turės „rimtą pagrindą kelti klausimus“ žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Eltos šaltiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje pirmadienį informavo, jog tądien vykusiame frakcijos pasitarime I. Šimonytė leido aiškiai suprasti, kad, jei K. Navickui nepavyks užtikrinti sklandaus pasėlių deklaravimo proceso, ministras turės pasitraukti. Pati premjerė šios informacijos nekomentavo ir teigė „nenorinti spekuliuoti“.
Vizitas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį aplankė karius Rusijos karinėse bazėse, esančiose iš dalies okupuotame Chersono regione. Kaip teigiama rusų žiniasklaidos pranešime, V. Putinas susitiko ir su aukšto rango pareigūnais, buvo informuotas apie padėtį Chersono ir Zaporižios srityse. Rusijos vadovas taip pat apsilankė okupuotoje Luhansko srityje.
Nauja kryptis. Amerikiečių dienraštis „The New York Times“ teigia, kad po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje NATO strategija pasikeitė iš gynybinės į karinę – tokią, kokia buvo Šaltojo karo metu. Anot leidinio, norint užkirsti kelią, kad Ukrainos scenarijus nepasikartotų Rytiniame flange, tai praktiškai reiškia Aljanso karinės strategijos revoliuciją: daugiau karinių pajėgų, nuolat dislokuotų palei Rusijos sieną, didesnė JAV ir sąjungininkų karo planų integracija, didesnės karinės išlaidos (2 proc. BVP būtų laikoma minimumu) ir išsamesni reikalavimai sąjungininkams turėti konkrečių rūšių pajėgų ir įrangos, kad prireikus galėtų kovoti iš anksto numatytose vietose.
Pensijos. Pirmą kartą kreipdamasis į tautą po to, kai priėmė daug priešiškų reakcijų sulaukusią pensijų reformą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino savo sprendimo neatšauksiąs, tačiau suprantąs ir prancūzų pyktį. Jis išreiškė apgailestavimą, kad dėl pakeitimo nepavyko rasti susitarimo. Patys prancūzai prezidentui atsakė dar didesniais protestais, kai kurie jų virto smurtiniais.
