Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


„EUROBAROMETRAS“
Apklausa: labiausiai Lietuvoje diskriminuojami romai ir LGBTI asmenys
ELTA
Žygimantas Gedvila/BNS
Seksualinėms mažumoms Lietuvoje nesaldu.

Naujausia Europos Sąjungos (ES) tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, jog šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei, praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Tarnybos išplatintame pranešime nurodoma, kad nuo 2019 metų žymiausiai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės (nuo 18 proc. iki 27 proc.), dėl translytiškumo (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualumo (nuo 28 proc. iki 40 proc.).

„Prasidėjus karui stipriai padaugėjo iš Ukrainos atvykusių žmonių, taip pat augo atvykusiųjų iš kitų valstybių skaičiai, viešojoje erdvėje gyventojai matė daug istorijų iš migrantų sulaikymo centrų, girdėjo apie sunkumus įsitvirtinant Lietuvoje – dėl to gali daugėti žmonių, kurie atpažįsta diskriminaciją etninės kilmės pagrindu“, – pranešime cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Miglė Kolinytė.

Apklausos duomenimis, per paskutinius ketverius metus lietuviai rečiausiai įžvelgia diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų, teigiama išplatintame pranešime.

Romai ir LGBTI+ žmonės sulaukia daugiausiai neigiamų nuostatų

Paklausti apie aukščiausią politinį postą Lietuvoje, daugiausiai respondentų nurodė, kad būtų nepatenkinti jame matydami translytį asmenį (49 proc.), lesbietę, gėjų arba biseksualų asmenį (45 proc.), taip pat romų tautybės žmogų. Mažiausiai nepasitenkinimo gyventojai jaustų, jei prezidentė būtų moteris, jauno amžiaus žmogus ar žmogus su negalia.

Apklausos duomenimis, žmonių nuostatos vis dar turi didelį vaidmenį darbo santykių srityje. Net 61 proc. respondentų mano, kad amžius gali būti laikomas kandidato trūkumu įsidarbinant. 43 proc. respondentų sutinka, kad trūkumu įsidarbinant gal būti laikoma ir kandidato negalia, 42 proc. nuomone – buvimas romu.

Neigiamos nuostatos tam tikrų tapatybių kolegų atžvilgiu taip pat gana dažnos: beveik trečdalis gyventojų jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų iš LGBTI+ bendruomenės. Ketvirtadalis nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega.

Stipriausiai neigiamos gyventojų nuostatos atsiskleidžia kalbant savo vaikų antrąsias puses. Net 67 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad būtų nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų romantinius santykius su translyčiu asmeniu, 59 proc. – jei romantinis partneris ar partnerė būtų tos pačios lyties žmogus. 46 proc. būtų nepatenkinti, jei vaikas užmegztų romantinius ryšius su senu žmogumi, taip pat su romu ar musulmonu.

Kai kurios nuostatos keičiasi į gerąją pusę

Kaip pranešą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, žmonių, kurie būtų nepatenkinti dirbdami su vienos ar kitos tapatybės kolegomis, per ketverius metu sumažėjo dvigubai. 2019 metais net 21 proc. gyventojų teigė, kad būtų nepatenkinti dirbdami su juodaodžiu kolega, pernai šis skaičius sumažėjo iki 12 procentų.

Taip pat per ketverius metus padaugėjo manančių, kad oficialiuose dokumentuose turėtų būti galimybė pasirinkti trečią lyties žymenį žmonėms, kurie savęs neidentifikuoja nei vyru, nei moterimi. 2019 metais su tuo sutiko 26 proc. gyventojų, o praėjusiais metais – 35 procentai.

„Nors Lietuvos gyventojai turi daug neigiamų nuostatų romų tautybės žmonių atžvilgiu, nuomonės visiškai pasikeičia, kai kalbama apie vaikus – net 84 proc. respondentų teigia, kad jaustųsi visiškai arba iš dalies patenkinti, jei jų vaikai turėtų romų tautybės bendraklasių, o 78 proc. sutinka, kad apie romų kultūrą ir istoriją turėtų būtų mokoma pamokose“, – teigė tarnybos atstovė.

„Nepaisant aktyvių diskusijų viešojoje erdvėje, daugiau nei pusė gyventojų sutinka, jog į mokomąją medžiagą turėtų būti įtraukta informacija apie kelių lyčių tapatybių egzistavimą, pavyzdžiui, translytiškumą. Tokia pati dalis respondentų taip pat sutinka, kad pamokose turėtų būti informacijos apie seksualines orientacijas“, – pažymėjo M. Kolinytė.

Trūksta diskriminacijos prevencijos

Apklausa rodo, kad per ketverius metus sumažėjo žmonių, kurie apie patirtą diskriminaciją praneštų policijai, lygių galimybių organizacijai ar kreiptųsi į teismą. Lyginant su 2019 metais, Lietuvoje stipriai padaugėjo tų, kurie patyrę diskriminaciją labiau rinktųsi pranešti draugams ar šeimos nariams. 2019 metais taip teigė 26 proc. Lietuvos gyventojų, 2023 metais skaičius išaugo iki 40 procentų.

Be to, 27 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje pastangos įveikti visas diskriminacijos formas yra efektyvios. Šis skaičius per ketverius metus paaugo vos 3 procentais. 40 proc. gyventojų pastangas įveikti diskriminaciją laiko vidutinio efektyvumo.

Europos Komisijos užsakymu „Eurobarometro“ apklausa vykdoma visoje ES.

Reprezentatyvioje visuomenės nuomonės apklausoje 2023 metų balandžio–gegužės mėnesiais iš viso atlikta daugiau kaip 26 tūkst. interviu, iš kurių 1005 – Lietuvoje.

2024 01 28 10:40
Spausdinti