Bendrovė„Tai mokykla, skirta dirbantiems tėvams“, – sako Laura Tekorė, prieš ketverius metus Vilniuje kartu su bendražyge Vilma Grigoraitiene įsteigusi privačią „Apvalaus kvadrato mokyklą“.
Visą dieną veikiančios ir ištisus metus dirbančios mokyklos vaikai mokslo metais mokosi ne tik matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, bet ir keturių užsienio kalbų, šachmatų ir šokių, o dieną pradeda nuo meditacijos. Pagrindinis jos orientyras – sąmoningo, tvirtą akademinį pagrindą turinčio, bet kartu emociškai išprususio žmogaus ugdymas.
– Laura, esate „auganti“ mokykla, kol kas vyriausi joje besimokantys vaikai – trečiokai. Kaip šiomis dienomis, kai aplink tiek nerimo, sekasi dirbti su priešmokyklinukais bei pirmųjų klasių mokiniais? O gal karo tema mažiesiems neaktuali?
– Vaikai dar palyginti maži, bet jie šneka apie karą. Kaip ir bet kuriuo kitu atveju, tai, ką jie kalba ir veikia, yra šimtaprocentinis šeimos atspindys. Susikaupti darbui padeda mūsų įprastinė praktika, skirta ugdyti sąmoningumą. 30 min prieš pirmąją pamoką kiekviena klasė susėda ratu ir medituoja ar tiesiog kalbasi. Analizuojame, iš kur kyla jausmai, kokie jie, išklausome kitus. Pasidalijimas leidžia nurimti, nes kai išsikalbi, išleidi nerimą, supranti, kad esi ne vienas.
– Ar galėtumėt trumpai nusakyti, kas yra „Apvalaus kvadrato mokykla“?
– Mes – sąmoningų vaikų mokykla, kurioje siekiame užtikrinti balansą tarp stipraus akademinio ugdymo ir kokybiško emocinio ugdymo.
Sąmoningas žmogus geba girdėti ir save, ir greta esantį, gerbti ir save ir šalia esantį, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir žinoti, kad elgesys turi pasekmes. Karo aplinkybės, kad ir kaip žiauriai skambėtų, suteikia daug galimybių augti sąmoningumo terpėje, pažinti ir įsivertinti, kaip turi elgtis sąmoningas žmogus, kaip mes elgiamės kaip tauta, kaip bendruomenė,
Sąmoningas žmogus yra ir akademiškai stiprus, ir pažįsta bei vertina visas kitas žmogaus dedamąsias. Labai norėčiau, kad mūsų vaikai baigę mokyklą ir kurdami savo gyvenimą visų pirma būtų žmonėmis.
– Kas padeda ugdyti sąmoningumą?
– Be nuolatinių sąmoningumo praktikų rytais, turime kassavaitinius bendruomenės susirinkimus. Visi darbuotojai ir mokiniai susitinka aptarti kylančių klausimų, spręsti, diskutuoti, ieškoti išeičių. Mokomės su vaikais pastebėti dalykus savo elgesyje, kuriuos pakeitę pamatytume norimą ir visiems priimtiną rezultatą.
Taip pat sąmoningumą ugdyti padeda dalykai, nedažnai sutinkami mokymo programose. Mes žaidžiame šachmatais, mankštinamės per jogą, turime dailės terapijos užsiėmimus, stiprinančius emocinį intelektą. Tai ne būreliai, ne pasirenkami užsiėmimai, bet pamokos, kaip ir matematika ar kalbos, jas lanko visi mokyklos vaikai.
Su sąmoningumu tiesiogiai koreliuoja ir mūsų mokykloje taikomas savivaldis ugdymas.
– Ar galite apie savivaldžio ugdymo metodiką, kuri yra vienas išskirtinių „Apvalaus kvadrato mokyklos“ bruožų, papasakoti plačiau?
– Tai mokymosi būdas, kai žmogus mokosi savo iniciatyva.
Pirmoje klasėje vaikai mokosi formuluoti tikslą. Antrokų prašome parašyti, ar pavyko per savaitę pasiekti tą tikslą. Trečiokas jau planuoja ir konkrečius veiksmus. O ketvirtoje klasėje vaikai kiekvieną šių žingsnių ir analizuos, svarstys, ko pritrūko iki sėkmės arba kaip tik – kas leido įgyvendinti iškeltą tikslą. Visa tai taip pat yra sąmoningumo ugdymas.
Foto galerija.: new_000253645_0
Beje, tikslas, ypač pirmose klasėse, nebūtinai būna susijęs su akademiniais pasiekimais. Jis gali būti kad ir „suvalgysiu mažiau saldumynų“. Su mokytoja vaikai aptaria, ar tikslas tinkamas, kaip sužinoti, ar jį pasiekiau, ką daryti, kad tai įvyktų? Šią metodiką taikome ir visų akademinio ugdymo dalykų rėmuose, vaikai galvoja, ką konkrečiai nori sužinoti mokydamiesi vieną ar kitą temą klasėje ir planuoja, kaip tą padarys.
– Visgi pagrindinė bet kurios mokyklos užduotis – mokyti. Kokį svorį Jūsų mokykloje turi akademinis ugdymas?
– Mums tai labai svarbi sritis. Tikrai nemanome, kad vaikai užaugę galės viską susirasti google ir galvoje nieko nereikia turėti. Akademinės žinios turi tokią pat vertę ir prasmę sąmoningo žmogaus gyvenime, kaip ir visi psichologiniai ir emociniai dalykai, kurių mokomės. Lygiai kaip laviname kūną, taip laviname ir protą.
Iš tiesų pas mus vaikai mokosi daug. Jau per susipažinimo pokalbį prašome tėvų įsivertinti, ar jų vaikas pasiruošęs tiek mokytis, dirbti. Pamokos mokykloje trunka iki 16 val. Žinoma, tarp bendrųjų ugdymo programos dalykų įsiterpia ir teatras, joga, gatvės šokiai, dailės terapija, šachmatai, tačiau akademinis krūvis vaikams yra pakankamai didelis.
– Turbūt nėra vaiko, kuris nebūtų pasakęs – ne, nenoriu, nesimokysiu, neskaičiuosiu, neskaitysiu... Kaip jūs sprendžiate tokias situacijas?
– Tam visada yra priežastis. Vaikas gali tiesiog negebėti kažko atlikti. O kai nesupranti, kai tau per sunku, tada tampa nebeįdomu. Todėl reikia žiūrėti, ar kartelė neiškelta per aukštai.
Kita nenoro mokytis priežastis gali būti paprastoji tinginystė. Ji turi ir receptą – paprastasis darbas. Dirbi ir praeina. Čia atsiranda žodis privalai. Ne noriu nenoriu, galima negalima, o privalai.
Trečia priežastis – emocinė vaiko būsena. Emocinė būklė arba atidaro vartus akademinėms žinioms, arba uždaro. Kai ji bloga, nepadės jokie metodai ar triukai.
Žinoma, tam, kad mokytojas identifikuotų konkrečią vaiko nenoro mokytis priežastį, jis turi vaiką labai gerai pažinti.
– Kaip manote, ar mokinių akademiniai pasiekimai ir mokymosi rezultatai yra vieninteliai gero mokymo rodikliai?
– Akademiniai rezultatai – dalis paveikslo. Pedagogų darbą ir siekiamus tikslus turbūt geriausiai atspindi vaiko noras eiti į mokyklą. Tai pagrindinis vertinimo kriterijus. Jei keliauja su džiaugsmu – viskas gerai. Jei ne, kažkur reikia ieškoti priežasties. Bendra taisyklė, su kuria sutinka ir psichologai – pradinukas privalo norėti eiti į mokyklą.
– Kaip atrodo diena „Apvalaus kvadrato mokykloje“?
– Kaip minėjau, pradedame nuo meditacijos. Pamokos vyksta nuo 9 iki 16 valandos: trys valandos prieš pietus, valanda pietų pertrauka ir trys pamokos popiet. Pamokas dažnai vedame lauke, visada išeiname ir per pietus. Po vakarienės – žaidimų, knygų skaitymo, lauko metas. Turime karate būrelį. Tačiau diena būna labai turtinga patyrimais, tad vakare vaikams labiau reikia ne būrelių, o žaidimų ar pabuvimo su savimi, poilsio nuvirtus ant pagalvių su knyga ar dėliojant Lego.
Penktadieniais pamokos vyksta tik iki pietų, tada – projektų laikas. Dažniausiai važiuojame į ekskursijas. Kartais sulaukiame svečių, pavyzdžiui, šią savaitę kalbame apie grįžtančius paukščius, tad apie tai ateis papasakoti ornitologas.
– Kokius prioritetus pastebite, į ką labiausiai orientuojasi tėvai, rinkdami mokyklą?
– Tėvai yra be galo skirtingi, jų poreikiai ir lūkesčiai – neįsivaizduojamai plataus diapazono. Bet tie, kurie ateina jau išanalizavę rinką, dažniausiai akcentuoja du dalykus: stiprų akademinį pasirengimą bei vaiko sąmoningumą, emocinį išprusimą. Tas balansas, matome, tėvams yra svarbus, jie vertina tai. Taip pat – saugumas. Ir fizinis, ir emocinis.
– Ar galima sakyti, kad esate kalbų mokykla?
– Kalbų mokymas tikrai aktualus, pas mus neateina tie, kurie nemato vertės užsienio kalbų mokymesi. Vaikai mokosi TOP 3 pasaulio kalbų: anglų, kinų ir ispanų. Taip pat, mokosi kaimynų rusų kalbą. Tačiau savęs neprofiliuojame kaip kalbų mokyklos. Kalbų pamokos – tai galimybė pažinti pasaulį, atverti langą į kitą kultūrą, pamatyti jos gelmes, suprasti, ką ji davė žmonijai. Tačiau tai nereiškia, kad esame humanitarinio profilio mokykla.
– Koks jūsų požiūris į išmaniuosius įrenginius?
– Jeigu išmaniuoju įrenginiu vadiname tik telefoną, tuomet vienareikšmiškai neigiamas.
O mokymosi tikslais mokykloje pasirūpiname visa reikiama technika. Kaip tik šiuo metu svarstome, kas geriau atitiktų mūsų vaikų poreikius: planšetiniai kompiuteriai ar įprasti nešiojami – norime nupirkti įrangą kiekvienai klasei, kiekvienam vaikui.
– Pabaigai – ko palinkėtumėte tėvams ir vaikams?
– Norėtųsi palinkėti, kad kuo greičiau baigtųsi karas ir mes visi galėtume padėti Ukrainai grįžti į savo gyvenimo ritmą ir saugiai augti toliau. Manau, šis karas mums, kad ir per labai skaudžią patirtį, bet dovanojo didžiulę bendrystės dovaną, susikaupimo, susitelkimo, grįžimo prie esminių vertybių dovaną. Atrodo, ką tik priešinomės ir pykomės dėl visiškų smulkmenų, tačiau labai greit praregėjome, karo šviesoje pamatėme visai kitus prioritetus. Labai norisi, kad šie esminiai dalykai ir toliau liktų pirmoje vietoje, to mokytume ir savo vaikus, perduotume jiems pagarbą, atsakomybę, pareigos jausmą prieš save, prieš artimuosius, prieš savo šalį. Tai svarbiausi bendražmogiški dalykai. Visi mes, ir dirbantys švietime, ir auginantys savo vaikus turėtume savo ir savo atžalų gyvenimuose pasėti sąmoningumo grūdą. Ir, žinoma, kviečiu auginti tą sąmoningumo grūdą sąmoningų vaikų mokykloje.
BEREKLAMOS:
