Europos KomisijaĮtakingo analitinio „German Marshall Fund“ (GMF) Briuselio biuro Azijos programos ekspertas Jonas Parello-Plesneris mano, kad Lietuvos susikirtimas su Kinija dėl Taivano ir kitų „vertybinių“ klausimų gali pasitarnauti visai Europos Sąjungai.
– Kaip apibūdintumėte dabartinius ES ir Kinijos santykius?
– Įtempti, bet ES vis labiau žvelgia realistiškai.
– O kaip galima vertinti Lietuvos vadinamosios „vertybinės diplomatijos“ susikirtimą su Kinija?
– Man labai malonu, kad Lietuva ėmėsi griežtos pozicijos Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu. Jūsų šalis žino, ką reiškia būti nelaisvai po komunizmo priespauda. Niekas nelinki tokio pat likimo Taivano demokratinei visuomenei.
Asmeninis archyvas– Ar dabartinis Lietuvos ir Kinijos diplomatinis konfliktas susijęs su JAV užsienio politika?
– Tiesą sakant, JAV politika Kinijos atžvilgiu tapo griežtesnė kaip atsakas į Kinijos didėjantį įžūlumą. Be to, JAV tiek valdant prezidentui Donaldui Trumpui, tiek Joe Bidenui išplėtė santykius su Taivanu. Viena naujovių – de facto Taivano ambasadorius JAV dalyvavo prezidento J. Bideno inauguracijoje Vašingtone.
– Ko galima tikėtis toliau iš Lietuvos ir Kinijos diplomatinio konflikto? Kokie gali būti kiti Kinijos žingsniai?
– Kinija toliau didins spaudimą Lietuvai per prekybą ir kitomis atsakomosiomis priemonėmis. Klausimas: ar ES yra užtektinai stipri, kad susivienytų už Lietuvą šioje kovoje dėl vertybių?
– Kokią įtaką šis konfliktas gali turėti ES ir Kinijos santykiams?
– Tikiuosi, kad padidins ES vienybę santykiuose su Kinija. ES pirmininkaujanti Slovėnija nusipelno pagyrų dėl bandymų tai pasiekti, įskaitant premjero Janezo Janšos laišką ES kolegoms dėl būtinybės būti vieningiems prieš Kinijos grasinimo taktiką. Bet Vokietija yra ES ir Kinijos ekonominių santykių pagrindas ir centrinė ašis šioje politikoje.
– Ar Lietuva gali tikėtis ES paramos Kinijos klausimu?
– Tikiuosi.
