Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


NATO PLĖTRA
Ar švedų kariai atsidurs ir Lietuvoje?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Stokholmo (Švedija)
Scanpix
Švedijos kariai.

Tapusi visateise NATO nare, Švedija žada nuo pirmos akimirkos aktyviai įsitraukti į Aljanso veiklą bei gali padėti tiesiogiai užtikrinti ir Lietuvos, oro bei sausumos teritorijos gynybą.

Švedija, kuri neutralumo politiką puoselėjo nuo XIX a., ir Suomija pateikė prašymus dėl narystės NATO pernai ir jau 28 iš 30 Aljanso narių, tarp jų – Lietuva, patvirtino protokolus dėl jų narystės. Anot Švedijos gynybos ministro Pålo Jonsono, tokius pokyčius paskatino du Rusijos veiksmai: pirma, Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo ultimatumas 2021 m. pabaigoje, kuriame reikalauta NATO išmesti naująsias Aljanso nares ir toliau nepriimti naujų, bei, žinoma, pati Rusijos agresija prieš Ukrainą. Jei 2011 m. apie 50 proc. švedų tam nepritarė, o palaikė narystę NATO tik šiek tiek daugiau nei 20 proc., tai 2022 m. lapkritį labai palaikančių ir palaikančių tokią idėją gyventojų išaugo iki 68 proc.

„Transatlantinė dimensija išlieka Europos saugumo centre. Blogėjant saugumo situacijai, Švedija labai dėkinga, kad 28 NATO sąjungininkai taip greitai ratifikavo narystės NATO protokolą“, – trečiadienį Briuselio žurnalistams, atvykusiems į Stokholmą, kalbėjo P. Jonsonas.

Jis pridūrė, kad Švedija labai rimtai vertina įsipareigojimus Aljansui: „NATO atsakomybė yra ir Švedijos atsakomybė. 2022 m. pavasarį pasiektas politinis susitarimas iki 2026 m. pakelti Švedijos investicijas į gynybą iki 2 proc. BVP.“

Toje pačioje spaudos konferencijoje kalbėjęs vyriausiasis Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Micaelis Bydénas teigė, kad jau dabar vyksta intensyvus darbas ir bendradarbiavimas su NATO: „Nuo pirmosios narystės dienos Švedija pasiruošusi prisiimti atsakomybes dėl narystės Aljanse.“

Sweden2023.eu
Iš kairės į dešinę: Micaelis Bydénas, Pålas Jonsonas ir Tobiasas Billströmas.

Dėl temos jautrumo nenorėjęs būti įvardytas aukštas Švedijos pareigūnas tvirtino, kad švedų pajėgos nuo pirmosios narystės dienos galėtų įsitraukti į Baltijos šalių dangų saugančios NATO oro policijos veiklą ar NATO priešakinių pajėgų batalionus, kurių vienas yra dislokuotas Lietuvoje.

Generolas M. Bydénas tai patvirtino viešai: „Mes galime įsitraukti į priešraketinę ir oro gynybą. Tai gali būti šiame regione, nes mes esame čia. Tai viena iš galimybių mums prisiimti didesnę atsakomybę, bet mes nieko neatmetame. 360 perspektyva yra labai svarbi. Kalbant apie priešakinį buvimą, tai nebūtinai kalbama apie Baltijos valstybes, bet gali ir taip nutikti ar kur kitur.“

Pasak minėto aukšto pareigūno, Švedija tikisi per Vilniaus NATO viršūnių susitikimą, kuris įvyks liepos 11–12 d., tapti visateise Aljanso nare. Tačiau kol kas jos, kaip ir Suomijos, narystės nepatvirtino dviejų šalių parlamentai – Vengrijos ir Turkijos. Pastaroji teigia, kad šalys neįgyvendino susitarimo, pasiekto pernai NATO viršūnių susitikime Madride. Tačiau Stokholmas su tuo nesutinka.

„Kaip minėjo premjeras ir aš sakiau, mes įgyvendiname tai, ką Švedija ir Suomija pasižadėjo memorandume per NATO vadovų susitikimą Madride. Mes tęsiame šį procesą. (...) Bet mes nepažeisime ribų, Švedijos Konstitucijos, Švedijos įstatymų ir pagrindinių teisės viršenybės principų“, – trečiadienį kalbėjo užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.

Kiek anksčiau trečiadienį premjeras Ulfas Kristerssonas Briuselio žurnalistams teigė, kad Švedijoje teismai priima sprendimus dėl asmenų ekstradicijos. Būtent Turkija teigia, kad jai nebuvo išduoti kai kurie asmenys, kurie gavo prieglobstį Švedijoje, o Ankara juos kaltina terorizmu.

Kai kurie apžvalgininkai įtaria, kad Budapeštui neskubėjimas patvirtinti Švedijos ir Suomijos narystės NATO gali būti susijęs su ES finansinės paramos Vengrijai užšaldymu dėl teisės viršenybės principo nepaisymo. Švedija gan aktyviai rėmė tokius Briuselio veiksmus ir dabar vienas jos ES pirmininkavimo prioritetų – demokratija ir teisės viršenybė. Tačiau Švedijos pareigūnai neigia tokias sąsajas. Pasak Švedijos ES reikalų ministrės Jessikos Roswall, sausį prasidėjusio bei pusmetį truksiančio pirmininkavimo ES prioritetai ir narystė NATO – du atskiri ir paraleliai vykstantys procesai.

„Dėl Vengrijos nėra jokio memorandumo, jokių reikalavimų nei Švedijai, nei Suomijai“, – antrino užsienio reikalų ministras T. Billströmas ir pridūrė, kad tikisi, jog Budapešto pažadas bus įgyvendintas ir Vengrijos parlamentas vasarį patvirtins protokolus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO.

2023 01 12 11:10
Spausdinti