Andrius Ufartas/ELTASvarbiausių liepos 5-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
G. Nausėda: svarbiausia, kad Lietuva kaip lygūs su lygiais svarsto pasaulio saugumo klausimus
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį apsilankė parodų rūmuose „Litexpo“, kur liepos 11 ir 12 d. vyks Vilniaus NATO viršūnių susitikimas. Jis pripažino, kad lėšų renginiui organizuoti galėjo būti išleista mažiau, tačiau tiki, kad visi pinigai panaudoti prasmingai. „Lietuvos žinomumas išaugs geometrine progresija, tuo nė kiek neabejoju, smalsumas, susidomėjimas Lietuva tikrai bus pasaulyje ne tik tomis dienomis, bet ir dar ilgai po to padidėjęs. Turėsime ne tik viešbučių užimtumą, bet ir didesnį turistų srautą“, – teigė jis. Tačiau svarbiausia, pasak G. Nausėdos, kad Lietuva kaip lygūs su lygiais svarsto svarbiausius pasaulio saugumo klausimus.
Interviu naujienų agentūrai BNS prezidentas teigė, kad, nepaisant tarp NATO šalių vykstančių intensyvių diskusijų, per viršūnių susitikimą Vilniuje pavyks susitarti dėl tokių įsipareigojimų Ukrainai, kurie nenuvils Rusijos invazijai besipriešinančios šalies.
Prezidento kanceliarijaPriekaištai Lietuvai iš Europos Komisijos
Antradienį paskelbtose Europos Komisijos valstybių teisės viršenybės ataskaitose Lietuva sulaukė kritikos. Anot eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, priekaištų pateikiama dėl „atšalimo laikotarpio“ nebuvimo, skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais, taip pat pabrėžiamos mažos teisėjų, prokurorų algos.
Nerimas dėl Zaporižios atominės elektrinės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia iš Ukrainos žvalgybos gavęs informacijos, kad rusų pajėgos ant didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės (AE) stogo išdėliojo objektus, panašius į sprogmenis. „Galbūt tam, kad imituotų smūgį į jėgainę. Galbūt jie turi kokį nors kitą scenarijų. Bet kuriuo atveju pasaulis tai mato, – sakė Ukrainos vadovas. – Radiacija kelia grėsmę visiems pasaulyje.“
Tokį perspėjimą išsakė ir Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, Rusija didina įtampą Zaporižios AE ir gali griebtis teroro veiksmų siekdama pakreipti karo eigą savo naudai. „Čia reikėtų suprasti, kad šalis teroristė gali imtis bet kokių, netgi visiškai beprotiškų, veiksmų, dėl kurių paskui mėgins apkaltinti kitus“, – pabrėžė H. Maliar.
TwitterBritų žvalgybos teigimu, „Wagner“ maištas praėjusią savaitę sukėlė susiskaldymą tarp Rusijos teisėsaugos institucijų. Generolas Sergejus Surovikinas, vyriausiasis Rusijos aviacijos ir kosminių pajėgų vadas bei Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas, nesirodė viešumoje nuo 2023 m. birželio 23–24 d. grupės „Wagner“ maišto, taip pat Rusijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Junusas Jevkurovas nedalyvavo liepos 3 d. Gynybos ministerijos vadovybės pasirodyme per televiziją. S. Surovikinas, Vakaruose daugiausia žinomas dėl savo žiaurumo, yra vienas iš labiausiai gerbiamų aukštų Rusijos kariuomenės karininkų, todėl bet kokia jam oficialiai skirta bausmė būtų skaldanti.
Remdamasi Europos žvalgybos atstovais, spaudos agentūra „Bloomberg“ praneša, jog Rusija ketina siųsti daugiau nuteistųjų ir kovotojų iš Čečėnijos į karą Ukrainoje, kad „užkamšytų skyles“, atsiradusias išvedus privačios karinės bendrovės „Wagner“ dalinius. Gegužės pabaigoje „Wagner“ pasitraukus iš Bachmuto, Rusijai teko perkelti į rytinį Ukrainos miestą daug karių. Dėl to kitose fronto dalyse trūksta personalo. Perėmusi nuteistųjų verbavimo praktiką, Gynybos ministerija padidino kalinių skaičių kariuomenėje iki maždaug 15 tūkst., ir šis skaičius greičiausiai augs. „Bloomberg“ teigimu, neaišku, kiek papildomų pajėgų gali atsiųsti Čečėnija. Jos vadovas Ramzanas Kadyrovas gegužę sakė, kad Ukrainoje kovoja 7 tūkst. čečėnų karių, o dar 2,4 tūkst. buvo apmokoma.
Josvydas Elinskas/ELTANT rinka stojasi ant kojų
Registrų centras skaičiuoja, kad pirmas šių metų vasaros mėnuo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje buvo aktyvesnis, nei iki tol buvę keli mėnesiai. Vis dėlto šis nedidelis kilstelėjimas tik nežymiai sumažino atotrūkį nuo praėjusių metų rezultatų ir tuomet matytų sandorių skaičių. Bendras pirmo šių metų pusmečio rezultatas dar yra maždaug 15 proc. prastesnis nei 2022 m. analogiškas laikotarpis.
Eurostatas praneša, kad būsto kainų augimas Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango 13,1 proc. Labiau jis brango tik Kroatijoje (14 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 6 proc., Estijoje – 9,2 proc.
