Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 20 d.


BALTIJA
Aštuonių šalių ministrai įsipareigojo spręsti jūroje palaidotų sprogmenų problemą
ELTA
KAM/ELTA
Baltijos jūroje sunaikinta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi mina.

Penktadienį Palangoje antrą kartą vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“ aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES valstybių ministrai susibūrė spręsti neatidėliotinų Baltijos jūros problemų. Konferencijos sumanytojas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius kartu su Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrais penktadienį įsipareigojo saugoti trapią Baltijos jūros ekosistemą, daugiausia dėmesio skirta šiuose vanenyse palaidotai nesprogusiai abiejų pasaulinių karų amunicijai.

V. Sinkevičius sako, kad jau 2020 m., kai buvo inicijuota pirmoji konferencija „Mūsų Baltija“. Susirinkę ministrai sutarė, kad būtina skubiai stiprini šios jūros ekosistemos apsaugą, siekiant išsaugoti sveiką ir klestinčią Baltijos jūrą ateities kartoms.

Tuo metu buvo priimta deklaracija, kuria ES valstybių narių žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos ministrai įsipareigojo dėti daugiau pastangų, kad Baltijos jūros būklė gerėtų. Valstybės narės pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą, jog būtų užkirstas kelias pernelyg intensyviai žvejybai ir veiksmingiau sprendžiamos taršos problemos.

Anot eurokomisaro, nuo 2020 m. konferencijos pradėta daug iniciatyvų, ES imtasi įvairių priemonių regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

„Šiandien žengėme dar vieną žingsnį į priekį ir įsipareigojome spręsti vieną iš didžiausių likusių Baltijos jūros problemų – vandenyje išmestų sprogmenų, kurie kelia pavojų jūros gyvybei, pakrančių bendruomenėms ir jų ekonominei veiklai, įskaitant žvejybą“, – teigia jis.

Rytiniame konferencijos posėdyje ministrai sutarė dėl bendrų įsipareigojimų saugiai išvalyti Baltijos jūroje paskandintus sprogmenis.

EK kviečia teikti 2 mln. eurų vertės pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti pagrindines geografines sritis ir atlikti atitinkamus rizikos vertinimus.

Per trejus metus padaryta didelė pažanga

V. Sinkevičius akcentuoja, kad įgyvendinant ministrų deklaraciją, priimtą 2020 m., didelė pažanga padaryta sprendžiant tokias opias problemas kaip eutrofikacija, tarša.

Taip pat, anot jo, nuo praėjusios konferencijos pavyko pasiekti, kad atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, žvejybos kvotos būtų pradėtos naudoti tvariai, ko iki 2020 m. konferencijos nebuvo.

Eurokomisaras taip pat pabrėžia, kad buvo pradėtas įgyvendinti HELCOM planas, kuriame yra daugiau nei 200 veiksmų, kaip gerinti Baltijos jūros būklę. HELCOM – Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, dar vadinama Helsinkio komisija.

Dabartinė situacija: Baltijos jūros būklė blogėja

Baltijos jūra – labiausiai užteršta Europoje. Jai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija, peržvejojimas ir didelis užterštumas įvairiais teršalais, pavyzdžiui, vaistais bei šiukšlėmis, ypač plastiko atliekomis, informuoja Pasaulio gamtos fondas.

Šiuo metu 97 proc. Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos, dėl kurios mažėja deguonies kiekis. Mažiau deguonies reiškia mažiau žuvų ir gyvybės jūroje, todėl ekosistema tampa trapesnė ir pažeidžiamesnė. Socialinė ir ekonominė nauda taip pat yra mažesnė, daromas neigiamas poveikis žuvininkystei, rašo HELCOM.

Skaičiuojama tūkstančiai tonų nesprogusių sprogmenų

Baltijos jūros dugne tebėra apie 300 tūkst. tonų nesprogusios abiejų pasaulinių karų amunicijos, praneša EK.

Pasibaigus Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams, amunicijos paskandinimas laikytas greičiausiu ir saugiausiu būdu atsikratyti nepanaudotų šaudmenų atsargų.

Baltijos jūroje aptinkama kelių pagrindinių tipų nesprogusių standartinių sprogmenų (NSS): pavojingų nuolaužų, išmestų šaudmenų, minų, bombų, valdomųjų raketų, granatų, mažo kalibro šaudmenų ir kt.

Nesprogę šaudmenys kelia grėsmę žmonėms ir jūrų gyvybei, aplinkai bei ekonominei veiklai jūroje, jie kelia grėsmę jūrų atsinaujinančiųjų išteklių elektrinių statybai, taip pat kelia pavojų žvejybos laivams, pavyzdžiui, traleriams ir jų įguloms. Be to, ištekėjusios cheminės medžiagos gali užteršti jūrą ir akvakultūros teritorijas.

ES valstybės narės jau dabar imasi veiksmų dėl NSS

EK duomenimis, įgyvendindamos savo saugumo strategijas valstybės narės reguliariai arba tam tikrais atvejais jūroje vykdo operacijas, kad identifikuotų, stebėtų ir pašalintų į jūrą išmestus nesprogusius sprogmenis. Neseniai šalys susitarė imtis konkrečių bendradarbiavimo veiksmų, kad pagerintų vandenyje esančių šaudmenų sutvarkymo, pašalinimo ir sunaikinimo procedūras.

Šia veikla siekiama pagerinti ES lygmens mechanizmus ir procedūras bei skubų reagavimą tais atvejais, kai atsitiktinai aptinkami NSS ir (arba) cheminiai šaudmenys. Tai apima tokias priemones kaip nenumatytų atvejų planai, vienodi reagavimo modeliai ir gairės.

EK pabrėžia, kad nors viršvalstybiniu ir nacionaliniu lygmenimis jau dedamos pastangos ir vykdomi veiksmai, norėdamos spręsti vis dar nepašalintų NSS problemą, valstybės narės turi dar glaudžiau koordinuoti savo veiksmus tiek teisėkūros, tiek operatyviniu lygmenimis.

Nuskandinti NSS yra paveldėta našta, šios problemos „savininko“ ar aiškios atsakomybės grandinės dažnai nėra. Iki šiol valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos spręsdavo NSS problemą taikydamos reagavimo metodą, NSS radus žvejams, klojant kabelius, vamzdžius ar statant atviroje jūroje esančias struktūras, rašo EK.

Duomenų rinkimo sistemos skirtingose valstybėse narėse skiriasi, NSS aptikimo ir klasifikavimo procesus gali paveikti netikri pavojaus signalai ir nedidelė aptikimo tikimybė. Trūksta mokslinių žinių apie jūroje išmestų nesprogusių šaudmenų poveikį aplinkai, nepakankamai investuojama į saugaus jų neutralizavimo pajėgumų kūrimą.

Taip pat reikia patikimų priemonių, kuriomis būtų galima rinkti informaciją apie NSS kiekviename Europos jūros baseine ir apie valstybių narių įgyvendinamus šių sprogmenų stebėjimo ir šalinimo mechanizmus. Šių priemonių kūrimas ir sistemingas geriausios su šiais šaudmenimis susijusios praktikos vertinimas ateityje sustiprintų valstybių narių, privačių įstaigų ir regioninių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

2023 09 29 15:50
Spausdinti