UnsplashNuo pirmadienio atnaujintas prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Jos teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį galimybę vakcinuotis nuo COVID-19 turės ne tik visi gydymo įstaigų darbuotojai, bet ir valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas jose teikiantys kitų juridinių asmenų darbuotojai, turintys sąlytį su pacientais arba būnantys patalpose, kur lankosi pacientai.
Kartu su mobilių punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojais skiepytis galės ir savivaldybių bei gydymo įstaigų vairuotojai, turintis sąlytį su galimai COVID-19 sergančiais asmenimis.
Anot ministerijos, praplėtus socialines paslaugas gaunančių ir teikiančių asmenų prioritetinę grupę, į ją įtraukti visų socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai ir savanoriai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, neįgaliųjų asmenų asistentai, gestų kalbos vertėjai, socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.
Vakcinuojant gydymo įstaigų darbuotojus, neturinčius sąlyčio su COVID-19 pacientais, galimybę skiepytis turės studentai, atliekantys praktiką gydymo įstaigose, mobilių komandų nariai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai.
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad prioritetinėms grupėms nepriklauso sveikatos priežiūros licenciją turinčios įstaigos, kurių pagrindinė veikla nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
Atsižvelgiant į sveikatai kylančias rizikas, į prioritetines grupes įtraukti kariai ir žvalgybos pareigūnai, dalyvausiantys karinėse ar tarptautinėse operacijose, sportininkai – kandidatai į Lietuvos rinktines, atstovausiančias Lietuvai šių metų Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, jų treneriai ir kitas privalomas olimpinių ir paralimpinių žaidynių personalas.
Kaip spaudos konferencijoje po Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sąrašą atnaujinti planuojama ir kitą savaitę.
„Pasiūlymų ir pastebėjimų yra ir daugiau. Dirbame šią savaitę, dar pokyčių, matyt, būtų galima tikėtis kitai savaitei. Tuos pokyčius, nors jie aptarti su ekspertais, norime taip pat aptarti su koordinuojančiais asmenimis, su savivaldybių administracijų direktoriais, kad geriau suprastume tų pakeitimų esmę“, – kalbėjo ministras.
Onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad aukščiau prioritetinių grupių sąraše iškeliami tik sergantieji onkohematologinėmis ligomis – likę vėžiu sergantys asmenys šiame sąraše yra žemiau, todėl ministeriją ragina šią tvarką peržiūrėti ir koreguoti.
„Daugelio šalių patirtis rodo, kad vėžiu sergantys pacientai nėra imlesni virusui, tačiau šiai imunosupresuotų pacientų grupei būdingas didesnis COVID-19 ligos komplikacijų ir mirčių nuo nuo šios infekcijos dažnis“, – rašoma Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos pranešime.
Pasak ministro, pokyčiai, susiję su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais, prioritetų sąraše turėtų atsirasti kitą savaitę.
„Jūsų minimas pakeitimas planuojamas nuo kitos savaitės“, – sakė A. Dulkys.
Savo ruožtu Vyriausybės suburti sveikatos ekspertai sausio viduryje pranešė siūlantys nuo COVID-19 pradėti vakcinuoti 70-ies ir vyresnius gyventojus, taip pat sergančiuosius onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, kurie gauna chemoterapinį, imunosupresinį, imunomoduliuojantį gydymą, radioterapiją, taip pat asmenims, turintiems įgimtą ar įgytą imunodeficitą.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepytas 58 tūkst. 471 žmogus, abiem dozėmis – 8997 žmonės.
A. Dulkys: esami vakcinų kiekiai yra nepakankami paskiepyti daugumą žmonių iki vasaros
Esami vakcinų tiekimo kiekiai yra nepakankami norint iki vasaros vidurio nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų, sako A. Dulkys.
„Tam, kad galėtume tai padaryti iki vasaros pabaigos, kaip buvo kalbama aukščiausių vadovų susitikime, ar patys užsibrėžtume dar ambicingesnį tikslą, tas vakcinų tiekimas ir būtent ne dešimtimis tūkstančių, o šimtais tūkstančių, ir turint mintyje, kad vien vasarį tada reikėtų kokio milijono vakcinų dozių, jis turėtų būti stabilus, nuoseklus ir prasidėti jau nuo vasario mėnesio“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.
Pasak jo, tiekimas turėtų sistemingai vykti kas savaitę – tada būtų galima užtikrinti logistiką, vakcinaciją ir revakcinaciją antruoju skiepu.
„Jeigu kas nors paklaustų Lietuvos, kodėl Lietuva 2020 metais nevakcinavo, tai, matyt, atsakymas būtų, nes nebuvo vakcinų. 2021-aisiais, jeigu klausimas yra, kodėl nevakcinuojame iki vasaros, tai kol kas atsakymas yra tas pats: vakcinų jau yra, bet jų kiekiai yra nepakankami“, – teigė A. Dulkys.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 58 tūkst. žmonių, antrąja – beveik 9 tūkstančiai.
Pasak A. Dulkio, pirmadienį į vakcinavimo centrus išvyko dar beveik 34 tūkst. vakcinų, skirtų skiepyti prioritetinėms grupėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė Europos Sąjungai siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą.
Europos Sąjunga iki šiol patvirtino dvi vakcinas nuo koronaviruso. Praėjusį mėnesį bendrijos gyventojai pradėti skiepyti „BionTech“ ir „Pfizer“ vakcina, o sausio pradžioje patvirtinta „Moderna“ bendrovės vakcina.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
