Briuselyje vyksta intensyvios diskusijos dėl naujo ES sankcijų paketo. Kaip praneša agentūra AFP, tarp pasiūlymų – eksporto draudimai žemyninės Kinijos, Indijos ir Turkijos įmonėms, kurios kaltinamos karinių technologijų Rusijai tiekimu, taip įtraukiant jas į naują sankcijų dėl karo Ukrainoje paketą.
Pareigūnai Briuselyje šiuo metu rengia 13-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris sutampa su antrosiomis jos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį metinėmis.
Siekiant šio tikslo ES diplomatinė tarnyba pasiūlė įtraukti apie 20 įmonių, įskaitant tris žemyninės Kinijos, vieną Turkijos ir vieną Indijos įmonę, į paramos Rusijos kariuomenei teikėjų eksporto juodąjį sąrašą.
Tai reikštų, kad 27 valstybių bloko įmonėms būtų uždrausta vykdyti verslą su šiomis įmonėmis, nes Briuselis stiprina pastangas užkirsti kelią ES sankcijų Rusijai išvengimui.
ES jau įvedė panašius eksporto draudimus daugiau kaip 600 įmonių, įskaitant tris Kinijos įmones, įsikūrusias Honkonge, taip pat įmonėms tokiose šalyse kaip Armėnija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.
Jei ES valstybės narės pritars siūlymui, tai bus pirmas kartas, kai sankcijos bus įvestos žemyninės Kinijos įmonėms, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas ir įsigyti technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke.
Pernai Briuselis pasiūlė į sąrašą įtraukti penkias Kinijos įmones, tačiau Pekinui pasipriešinus ir kai kurioms ES šalims nepritarus, tai nebuvo padaryta.
Vienas ES diplomatas AFP sakė, kad šį kartą kol kas tik Vengrija išreiškė abejonių dėl didesnio trečiųjų šalių įmonių skaičiaus įtraukimo į juodąjį sąrašą.
Nuo invazijos pradžios ES jau įvedė Maskvai 12 beprecedenčių sankcijų paketų.
Pareigūnai teigia, kad vis sunkiau susitarti dėl naujų Rusijos ekonomikos sektorių, kuriems būtų galima įvesti sankcijas, ir vis daugiau dėmesio skiriama jau esamų ribojimo priemonių spragoms šalinti.
Planuojamomis naujomis sankcijomis taip pat tikimasi įšaldyti dar didesnio Rusijos pareigūnų skaičiaus turtą ir uždrausti jiems išduoti ES vizas.