NATONATO šalys nepasirengusios karui, rašo naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai savo straipsnyje „Didėjant Rusijos grėsmei NATO gynybos pastangas stabdo biurokratija, skylės ir politika“, kuriame išryškina Aljanso gynybos spragas.
„Reuters“ savo straipsnį pradeda nuo Lietuvos, kur kai kurios mokyklos buvo pažymėtos „naujais lipdukais“, kad jose yra slėptuvės nuo bombų. Tačiau kaip teigė Vilniaus Jeruzalės progimnazijos, kurioje yra tokia slėptuvė, direktorius Linas Vasarevičius vargu ar joje tilptų visi 700 mokyklos mokinių. Be to, Vilnius pažymėjo 370 vietų kaip slėptuves ir jose galėtų apsistoti iki 210 tūkst. žmonių, tačiau tai tėra tik trečdalis miesto gyventojų.
Pasak „Reuters“, kitas NATO iššūkis – fiziškai gabenti tankus, sunkvežimius ir karius, kad sustiprintų fronto liniją toliau į Rytus. Žurnalistai priminė, kaip spalį Čekijos kariuomenės traukinys, sudarytas iš 18 vagonų su tankais, sunkvežimiais ir 730 karių, daugiau kaip 18 valandų sustojo Šeštokų kaimo stotyje Lietuvoje, prie Lenkijos sienos, pakeliui į karines pratybas.
Ties buvusia Vakarų ir Rytų Vokietijos siena jie išretėja iki trijų ar keturių greitkelių, o į Baltijos šalis veda tik vienas greitkelis.
Sustoti reikėjo tam, kad įranga ir personalas būtų pakrauti į kitą traukinį, nes geležinkelio bėgius Baltijos šalyse nutiesė Rusija ir jie yra 8,5 cm platesni nei standartinė vėžė didžiojoje žemyninės Europos dalyje.
Rusijos kariuomenė naudoja plačiojo geležinkelio vėžę Ukrainoje, kad aprūpintų ten esančius savo karius: turėti tokią pačią vėžę kaip Rusija yra Baltijos šalių saugumo problema.
Alfa.ltNe ką geriau atrodo greitkeliai.
„Europos greitkelių žemėlapyje vakarinė zona yra tankiai apaugusi keliais. Ties buvusia Vakarų ir Rytų Vokietijos siena jie išretėja iki trijų ar keturių greitkelių, o į Baltijos šalis veda tik vienas greitkelis. Ši jungtis tarp Baltijos šalių ir likusios Europos yra 100 km ilgio ruožas palei Lenkijos ir Lietuvos sieną, vadinamas Suvalkų koridoriumi, – rašo „Reuters“. – Retai apgyvendinta teritorija, kurioje dirbama žemė ir neaukštos kalvos, yra strategiškai svarbi vieta karo atveju. Ją užėmus Rusijai, Baltijos šalys būtų izoliuotos nuo likusios NATO dalies.“
Dar blogesnė kelių situacija Rumunijoje. Jos nacionalinės statistikos valdybos duomenimis, žvyrkeliai ir duobėti keliai sudaro apie 28 proc. visų kelių. Greitkeliai sudaro tik 5,3 proc. Rumunijos kelių tinklo. Tik 11 proc. kelių turi keturias eismo juostas.
„Turite karių, tai puiku, turite sunkiosios technikos, kurią turite gabenti keliais, bet kokiais keliais?“ – „Reuters“ cituoja Vokietijos Maršalo fondo prezidento patarėją Bukarešte Alina Inayeh.
19 mln. gyventojų turinčioje devintoje pagal plotą ES valstybėje 2021 m. buvo mažiau nei 1000 km greitkelių, palyginti su 13 192 km Vokietijoje.
„Per pastaruosius kelerius metus vykdydami pratybas pastebėjome, kad kuo toliau į Rytus, tuo sunkiau, nes infrastruktūra nėra tokia tvirta ar nereikalinga“, – „Reuters“ sakė Benas Hodgesas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas, iki 2017 m. vadovavęs JAV kariuomenei Europoje.
Jis pridūrė, kad rytiniame NATO flange yra nedaug tiltų, galinčių išlaikyti modernų tanką „Abrams“, „Leopard“ ar britų „Challenger“.
Iš Rusijos karo prieš Ukrainą išmokome, kad iš tikrųjų mums buvo priminta, jog karas yra valios ir logistikos išbandymas.
Be to, dar yra ir dokumentų tvarkymo klausimas. Lapkritį per Vokietiją į Rumuniją vykstančiai prancūzų tankų grupei nebuvo duotas leidimas, nes tankų svoris viršijo kelių eismo taisykles. B. Hodgesas pasakojo, kad JAV kariai buvo nuskraidinti į Bulgariją treniruotis užimti aerodromą. Organizatoriai išsiaiškino, kad Bulgarijos vyriausybė planavo tikrinti parašiutininkų pasus jiems nusileidus parašiutu.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas apibendrino, kad jei iš už Atlanto atvyktų sunkusis pastiprinimas, kuriam reikėtų greitai judėti į Rytus, kliūtys būtų tokios: geležinkelio pajėgumų trūkumas, per siauri ir statūs keliai, nepakankama informacija apie kelius ir tiltus, netinkamai suderinti geležinkelio vėžės gabaritai ir paralyžiuojanti biurokratija.
„Iš Rusijos karo prieš Ukrainą išmokome, kad iš tikrųjų mums buvo priminta, jog karas yra valios ir logistikos išbandymas“, – sakė B. Hodgesas.
Kaip „Reuters“ teigė Robas Baueris, olandų admirolas, pirmininkaujantis NATO kariniam komitetui, po 25 metų konfliktų užsienyje NATO staiga turi parodyti priešui, kad gali reaguoti į grėsmę bet kurioje Aljanso pasienio vietoje. Jis pridūrė, kad kariuomenė dar nepasirengusi.
„Daugelyje valstybių – ne tik rytiniame flange, bet ir daugelyje, daugelyje valstybių trūksta infrastruktūros“, – sakė R. Baueris.
Vis dėlto „Reuters“ straipsnyje minimi ir geri pavyzdžiai. Suomija, į kurią Sovietų Sąjunga bandė įsiveržti Antrojo pasaulinio karo metais ir kuri šių metų pradžioje pateikė prašymą įstoti į NATO, jau seniai tobulina savo karinę parengtį – skyrė 145 mln. eurų, kad pradėtų aptverti svarbiausias savo sienos su Rusija dalis. Suomija taip pat stato įvairių tipų įtvirtinimus visoje šalyje, naudodama smėlio maišus, pripildytus uolienų dulkių, ir modulinius betono bei medžio elementus, kuriuos gynybos pajėgos suprojektavo taip, kad juos būtų galima greitai pastatyti ir perkelti.
„Statome juos tvirtus, negražius ir greitus“, – sakė infrastruktūros statytojos GRK specialiųjų projektų vadovas Jouko Viitala.
Tai bus vieta, iš kurios į Lenkiją bus galima labai greitai nugabenti didelius kiekius amunicijos, atsargų ir logistikos.
Jei Vakarams nepavyks sustabdyti Rusijos Ukrainoje, Lenkija mano, kad ji bus kitas taikinys, todėl intensyviai dirba tobulindama savo infrastruktūrą, priduria „Reuters“. Pavyzdžiui, Lenkija už 35 mlrd. eurų įgyvendina Solidarumo transporto mazgo projektą. Pasak Lenkijos vyriausybės įgaliotinio, atsakingo už transporto mazgo statybos priežiūrą, Marcino Horalos, tai yra vienas svarbiausių Vidurio ir Rytų Europoje vykdomų karinio ir civilinio naudojimo projektų.
„Kalbant apie galimybę priimti karius ir oro atsargas, „Solidarumo“ mazgas yra proveržis, – sakė jis „Reuters“. – Tai bus vieta, iš kurios į Lenkiją bus galima labai greitai nugabenti didelius kiekius amunicijos, atsargų ir logistikos.“
Centrą sudarys naujas „Solidarumo“ oro uostas su greta esančia karine baze ir integruota geležinkelių ir kelių sistema, kuri sutrumpins persėdimo laiką tarp Varšuvos ir didžiųjų Lenkijos miestų iki mažiau nei 2,5 valandos. Jei viskas vyks pagal planą, investicijos bus baigtos 2028 m. Pagal šią programą iki 2034 m. Lenkija nuties 2 tūkst. km geležinkelių, greitkelių ir statinių, įskaitant tiltus, kad transporto sistema taptų atsparesnė išpuoliams.
Tačiau Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos 2022 m. sausio mėn. ataskaitoje teigiama, kad dėl blogo planavimo projekto dalys gali vėluoti iki dvejų su puse metų. O Lenkijos opozicinė Pilietinė platforma pasisako prieš transporto mazgą ir žada atlikti investicijų auditą, jei kitais metais laimės rinkimus.
