VSATPerimti telefoniniai pokalbiai ir dokumentai, kuriuos gavo leidinys „Politico“, atskleidžia, kaip Aliaksandro Lukašenkos režimas naudoja nelegalią migraciją kaip ginklą.
Kai Minsko srities kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Iharas Kačalau gavo pranešimų apie kelių žmonių, atvykusių į Baltarusiją iš Afrikos mokytis žaisti futbolą, dingimą, jis paskambino į vidaus reikalų ministeriją ir paprašė patarimo.
„Ministras davė aiškius nurodymus, – atsakė aukštas ministerijos pareigūnas Michailas Bedunkevičius garso įraše, kurį gavo „Politico“. – Neturėtume rūpintis migrantais, vykstančiais tranzitu į Europą... Dingę? Viskas gerai, jei tik jie čia neapsigyvens. Viskas, kas juda kita kryptimi... neturėtume stoti tam skersai kelio.“
Pokalbis – įrašytas 2021 m. gegužę, prieš pat migrantų krizę Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. Pasak „Politico“, hibridinio karo programa buvo skirta sėti politinę nesantaiką ES šalyse. Ji prasidėjo 2021 m. pavasarį, kai šaliai buvo pritaikytos bloko sankcijos dėl susidorojimo su protestuotojais po suklastotų prezidento rinkimų. Leidinio gautuose dokumentuose įrodomi Baltarusijos saugumo pajėgų ir valstybės kontroliuojamų kelionių agentūrų bei viešbučių ryšiai. Juose išsamiai aprašomos pastangos panaudoti migraciją, kaip ginklą.
Nuo šios hipridinės atakos migrantais pradžios Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija žuvo mažiausiai 120 žmonių, teigia teisių gynimo grupė „Human Constanta“.
Anot „Politico“, tokiose šalyse, kaip Irakas, buvo skelbiami skelbimai, skatinantys keliones į Baltarusiją. Kai potencialūs migrantai atsiliepdavo, kelionių firmos Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai pateikdavo prašymus išduoti trumpalaikes vizas.
Kaip matyti iš prašymų formų ir pasų įrašų, kuriuos matė leidinio žurnalistai, nurodyti įvairūs tikslai – nuo verslo kelionių iki turizmo, medžioklės ir medicininio gydymo (dažnai buvo išduodamos grupinės vizos). Tačiau daugelis migrantų teigė, kad jiems neoficialiai buvo pažadėtas lengvas vykimas į ES.
Sumokėję už paketą nuo 6 tūkst. iki 15 tūkst. JAV dolerių, keliautojai skrisdavo į Baltarusiją tokiomis oro linijomis kaip „Fly Baghdad“, „Iraqi Airways“ ir Baltarusijos valstybinė „Belavia“. Atvykę jie gavo vizas, juos pasitiko bendrovių atstovai ir nuvežė į viešbučius, kurie priklausė Prezidento turto valdymo direktoratui, vyriausybės departamentui, tiesiogiai pavaldžiam A. Lukašenkai.
„Turistams“ Baltarusijoje buvo siūlomos ekskursijos į valstybines įmones, medžioklės, apsilankymai SPA centruose ir net išvykos į cirką, kaip matyti iš 2021 m. lapkričio mėnesį darytų nuotraukų. Tačiau kelionių bendrovės žinojo, kad migrantai į Baltarusiją atvyksta ne tik verslo ar pramogų tikslais.
Per perimtame telefono pokalbyje privačios kelionių bendrovės „Oskartour“, kuri dalyvavo šioje schemoje, vadovo pavaduotojas Dzmitrijus Korabau sakė, kad žmonės į Minską atvyko „be krepšių“.
„Lėktuvai, skrendantys atgal į jų gimtąsias šalis, yra pusiau tušti“, – juokavo jis. Kitame pokalbyje jis teigė, kad žmonės, „pabėgę, pameta visus savo dokumentus, kad jų nebūtų galima identifikuoti“.
Schema sklandžiai veikė iki 2021 m. birželio, kai nepriklausoma Baltarusijos ir Vakarų žiniasklaida pradėjo rašyti apie gatvėse, kavinėse ir prekybos centruose pastebėtus daugybę užsieniečių ir sieti jų atvykimą su „Centrkurort“ – prašymuose išduoti vizą nurodyta valstybine kelionių kompanija, kuri priklauso Prezidento turto valdymo valdybai.
2021 m. birželio 15 d. perimtame telefono pokalbyje girdėti, kaip „Centrkurort“ direktoriaus pavaduotojas Aliaksejus Strelčanka skambina savo kolegai iš „Oskartour“ ir sako, kad Vakarų žiniasklaida skambina pavojaus varpais dėl migrantų, o jis turi pranešti apie tai savo „viršininkams“.
„Jei turiu teikti paaiškinimus vyriausybiniu lygmeniu, nė vienas iš šių atvejų negali būti susietas su mumis, tiesa? Visada būdavo tam tikrų incidentų [su pabėgimais]“, – klausia jis. Sakydamas „viršininkai“, A. Strelčanka turėjo omenyje Prezidento turto valdymo direktoratą.
Vėliau kvietimai pradėti išduoti per Rusiją. Migrantai dažnai skrisdavo į Maskvą arba Sankt Peterburgą, prisidengdami studijomis, o po to keliaudavo į Baltarusiją.
Iki 2021 m. rudens Baltarusijos valdžios institucijos ne tik sutiko su migrantų srautu, bet ir nukreipdavo atvykėlius ES link, kaip matyti iš nutekintų vaizdo įrašų, kuriuose pareigūnai lydi migrantus prie sienos. Tai buvo daroma A. Lukašenkos nurodymu, „Politico“ teigė penki dabartiniai pasieniečiai ir trys vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. „Visi suprato, kad tai buvo daroma keršijant už griežtą ES poziciją A. Lukašenkos atžvilgiu“, – taip sakė vienas iš jų.
Pasienio pareigūnas Alehas prisiminė, kad 2021 m. vasarą, pradėjus didėti migrantų antplūdžiui, nuolatiniai pasienio darbuotojai buvo informuoti, kad šis klausimas yra nacionalinės svarbos, ir jiems buvo liepta laukti tolesnių nurodymų.
Rudenį jie gavo naujus nurodymus. „Iš viso personalo buvo atrinkti keli darbuotojai, kurie turėjo užtikrinti netrukdomą migrantų ir juos lydinčių asmenų vykimą prie valstybės sienos“, – aiškina Alehas. Jie buvo atsakingi už tai, kad su likusiais darbuotojais būtų rengiami „informavimo užsiėmimai“, siekiant užtikrinti, kad niekas nesiimtų nereikalingų veiksmų.
„Buvo stulbinama, kokios organizuotos tapo grupės“, – prisiminė Aliaksandras, kitas tarnaujantis pasienietis.
Migrantai privačiais automobiliais buvo vežami prie sienos, kur juos pasitiko ASAM (Atskiros aktyviųjų priemonių tarnybos), specialaus Baltarusijos pasieniečių padalinio, nariai. Padedami pasieniečių, jie buvo nukreipiami į konkrečius sienos kirtimo punktus ir bandė įveikti sieną.
„Iš pradžių nebuvo jokios struktūros – jie tiesiog neorganizuotai puolė į priekį, – sakė Aliaksandras. – Vėliau, kai schema buvo patobulinta, jų veiksmai tapo labiau apskaičiuoti. Keli lydintieji buvo uniformuoti. Nedidelės grupės nuo penkių iki penkiolikos žmonių. Visi jie ėmė nešiotis kopėčias ir metalo žirkles, dėvėti kokybiškus žieminius drabužius.“
Jei pirmasis bandymas nepavykdavo, vėliau jie bandydavo dar kartą. Jei ir vėl nepavykdavo, būdavo taikoma nauja taktika: viena grupė veikė kaip masalas, o mažesni būriai bandė pereiti per mažiau saugomas vietas. Jei juos aptikdavo Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos institucijos, migrantai pasitraukdavo į mišką ir laukdavo tolesnių nurodymų.
Ši situacija netrukus pateko į tarptautines antraštes, nes Lenkija, Latvija ir Lietuva stengėsi užkirsti kelią migrantams patekti į šalį, todėl tūkstančiai žmonių liko įstrigę pasienyje. Kitas pasienietis Kirilas sakė, kad kai kurie migrantai, išsekę po kelių dienų be maisto, buvo pasirengę šturmuoti sieną, o kiti bandė grįžti į Baltarusiją.
„Jei jie nusprendė grįžti, Baltarusijos pusė juos sulaikė ir elgėsi su jais kaip su gyvuliais. Visi, kurie bandė grįžti, buvo tempiami atgal prie sienos – ir mušami“, – prisiminė Kirilas.
Dabartinis ASAM narys, su kuriuo susisiekė „Politico“, patvirtino, kad schema pasikeitė. Paklaustas, ar migrantai buvo vedami prie sienos ir verčiami grįžti atgal, jis atsakė: „Taip.“
Šiandien, pasak Alehas, schema tęsiama. Tačiau, užuot užtvėręs sieną, Lukašenkos režimas dabar daugiausia dėmesio skiria „kokybei, o ne kiekybei“. Perkeliant migrantus prie ES sienos dalyvauja kelios komandos: paramos padalinys, diversantų komanda ir kvalifikuoti instruktoriai. Bet koks kritiškas ES kaimyninės šalies politinis pareiškimas skatina nedelsiant padidinti migrantų srautus prie tos sienos.
„Migrantus reikia kontroliuoti, kad jie neišsibarstytų po šalį, – sakė Alehas. – Todėl srautai sumažėjo, tačiau jų organizuotumas ir pasirengimas akivaizdžiai pagerėjo.“
