Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad didžiausią pagreitį įgauna lošimai internete.
2021-aisiais azartinius lošimus žaidė kas dešimtas Lietuvos gyventojas – 2 proc. mažiau nei prieš metus, kaip rodo Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Lapkričio 15–27 d. atliktas tyrimas atskleidžia, ar per antruosius koronaviruso pandemijos metus keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į lošimus ir loterijas.
Azartinius lošimus lošia 14 proc. vyrų ir 6 proc. moterų ir tai, pasak Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego Mackevičiaus, lemia dar vaikystėje įsitvirtinę lyčių stereotipai ir nesirūpinimas vyrų emocine sveikata. „Reikėtų atkreipti dėmesį į visą priklausomybių problematiką. Didžioji dalis asmenų, turinčių priklausomybių, yra vyrai. Jie labiau piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais žaidimais, labiau linkę į savižudybes. Vyrų emocine sveikata tiesiogiai niekas nesirūpina. Mes neturime sukūrę psichologinės pagalbos galimybių išimtinai vyrams. Lytiškumas šiuo atveju tikrai labai veikia. Vyrai nuo mažens yra smalsesni, labiau linkę rizikuoti. Dėl to visai natūralu, kad į rizikingesnes veiklas įsitraukia ir suaugę“, – sakė jis.
Vilniaus universiteto profesorė, Lietuvos priklausomybės ligų instituto ekspertė Laima Bulotaitė taip pat pritarė, kad tam turi įtakos visuomenėje susiformavę lyčių vaidmenys: „Vis dar gajus stereotipas, kad vyras turi turėti daugiau pinigų. Vyrams svarbu turėti pinigų, kad galėtų pasipuikuoti ar būtų geri šeimos maitintojai, tad vyrai daugiau įsitraukia į lošimus.“