ScanpixKetvirtadienį–penktadienį Briuselyje vykstančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) viena temų – galimas sankcijų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos trąšų eksportu, švelninimas. EVT dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nesiruošia sutikti su tuo.
Ketvirtadienį EVT dalyvauja ir JT generalinis sekretorius António Guterresas. Politico.eu teigimu, jis į Briuselį atvyko su paprasta žinia: „Sustabdykite badą pasaulyje.“ T. y. užtikrinti, kad Rusijos ir Baltarusijos trąšos pasiektų besivystančias šalis, nepaisant abiem šalims taikomų sankcijų. Pats prieš EVT A. Guterresas atsisakė komentuoti šią informaciją, tačiau Lietuvos vadovas nemato priežasčių švelninti poziciją.
„Mes neturime sudaryti galimybių švęsti pergalę šioms dviem diktatoriškoms valstybėms, švelnindami sankcijas“, – žurnalistams Briuselyje prieš EVT teigė G. Nausėda.
Sankcijos Baltarusijos kalio trąšoms buvo pritaikytos 2021 m., kai prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas privertė Minske nusileisti „Ryanair“ lėktuvą ir suėmė opozicijos atstovus bei pradėjo iki šiol tebesitęsiančias represijas prieš savo oponentus. Kalio eksportas sumažėjo beveik 70 proc.
Dabar ES šalių diplomatai derasi dėl galimos išimties Baltarusijos trąšoms ir naujų sankcijų Minsko režimui, tačiau derybos įstrigo. Lietuva, per kurios teritoriją ėjo pagrindinis trąšų eksporto kelias, toliau priešinasi ES sankcijų Baltarusijai sušvelninimui, nes tai yra esminis A. Lukašenkos pajamų šaltinis.
„Baltarusijos trąšos gali būti vežamos per Ust Lugos uostą. Taip brangiau? Taip, brangiau, bet ar tai mūsų problema – ne, ne mūsų. Šiais argumentais vadovaudamiesi mes tikrai laikysimės labai aiškios, nedviprasmiškos pozicijos šiuo klausimu, nes tokia visada buvo Lietuvos pozicija“, – teigė prezidentas.
Vilnių palaiko Varšuva, Talinas ir Ryga bei, žinoma, Baltarusijos opozicija.
„Tai yra Rusijos naratyvas, kad mes sušvelnintume sankcijas. Ir manau, tai labai klaidingas kelias, nes agresorius tik girdi ir supranta jėgą. Jei mes sušvelninsime sankcijas, mes pasiduosime jo naratyvui ir mes neturėtume to daryti. Tai ne sankcijų, o Rusijos veiksmų klausimas“, – Briuselyje apie Rusijos reikalavimus panaikinti sankcijas trąšoms kalbėjo Estijos premjerė Kaja Kallas.
Prezidentas G. Nausėda teigė, kad iškėlė šį klausimą ir prieš EVT vykusį Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų susitikimą.
„Kolegos palaiko, nes mes įvedėme sankcijas siekdami labai aiškių tikslų. Tos sankcijos buvo įvestos, kad šie abu režimai jaustų tam tikras savo veiksmų pasekmes. Pirmiausia karo Ukrainoje. Žinoma, Baltarusijos atveju kalbame ir dar apie kitus dalykus – ir apie lėktuvo nuvarymą, ir apie nelegalią migraciją. Pasakykite, prašau, kas atsitiko, kad tas sankcijas būtų galima sušvelninti? Nieko, tik situacija dar labiau pablogėjo, nes Baltarusijos režimas tapo dar labiau talkinantis Rusijai šiame kare“, – kalbėjo prezidentas.
Prieš eksporto nuosmukį 2022 m. pradžioje Baltarusija tiekė 20 proc. pasaulinio kalio ir kasmet eksportuodavo daugiau kaip 11,3 mln. tonų. Pirmoje vietoje buvo Kanada su 21,5 mln. tonų, po jos – Rusija su beveik 12 mln. tonų. Pagrindiniai Minsko klientai istoriškai nebuvo maisto produktais apsirūpinusios šalys. Pirmąsias vietas 2021 m. užėmė žemės ūkio galingosios šalys Brazilija ir Kinija, kurių žemės ūkio pramonė orientuota į gyvulių veisimą ir pašarų auginimą. Dabar, kai Baltarusija nustumta į šalį, Kanada plečia savo kasyklas ir iki 2027 m. kasmet išgaus 4–6 mln. tonų daugiau kalio.
Prezidentas G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į kitą „labai įdomų“ faktą: „Mes kalbame apie Afrikos ir kitų badui jautrių šalių situaciją, tačiau man buvo pateikta informacija, kad egzistuoja dvi didelės trąšų gamintojos, viena – Nigerijoje, kita – Alžyre. Jos per metus gamina apie 30 mln. t kalio pagrindu pagamintų trąšų ir tai dvigubai viršija Afrikos žemyno reikmes. Tai čia nesueina galai: kodėl jos eksportuoja šias trąšas ne į Afriką, o į kitas valstybes. Tai gal tvarkykime prekybos ir gamybos grandines, tiesiogiai remkime tas šalis, kurias norime paremti, bet nepasiduokime šiems dirbtiniams argumentams, kuriuos siekiama įgyvendinti tik su vienu tikslu – sukurti precedentą, parodantį, kad Europa jau krypsta į šoną. Tai būtų nepaprastai žalinga politiškai.“
Bendrai šios EVT dienotvarkė per daug nesiskiria nuo vasario mėnesį buvusio susitikimo ir tai sukėlė šiokį tokį nepasitenkinimą EVT vadovu Charles’iu Micheliu. Kaip ir praėjusį kartą, pirmoje vietoje Ukraina – nuo amunicijos tiekimo iki atskiro tribunolo dėl agresijos sukūrimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis nuotoliniu būdu į ES lyderius. Kaip minėta, numatoma diskusija su JT generaliniu sekretoriumi A. Guterresu.
Toliau planuojama diskusija ES konkurencingumo ir prekybos klausimais. Taip pat aptarti situaciją energetikos srityje, Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl naujo elektros energijos kainų skaičiavimo. Italijos prašymų į EVT dienotvarkę įtrauktas migracijos klausimas.
Galiausiai penktadienį įvyks euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvaus Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir bus aptarta ekonominė bei finansinė padėtis.
