Marius Morkevičius/ELTASvarstant ribojimus baltarusiams prilyginti tiems, kurie šiuo metu galioja Rusijos piliečiams, šalininkai motyvuoja saugumu, tuo metu oponentai įspėja dėl įtakos darbo rinkai bei ragina parodyti solidarumą su provakarietiška visuomenės dalimi.
Ar reikia griežtesnių ribojimų Baltarusijos piliečiams, trečiadienį tarsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Jo pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, jog svarbiu nauju argumentu vertinant situaciją tampa į Baltarusiją besikeliantys „Wagner“ samdiniai.
LRT radijui jis teigė, jog šie kovotojai, esantys Baltarusijoje, gali gauti šios šalies pilietybę ir tuomet kaip turistai įvažiuoti į mūsų šalį.
„Kol nėra ribojančių priemonių, tokių, kokių yra Rusijos Federacijos piliečiams, toks scenarijus teoriškai (...) egzistuoja. Mes tai privalome vertinti“, – kalbėjo parlamentaras.
NSGK vadovas taip pat atkreipė dėmesį į Migracijos departamento praėjusią savaitę paskelbtą informaciją, jog nuo praėjusių metų pabaigos įvedus specialų klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinta 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą
„Tūkstantis žmonių yra neatitinkantys mūsų nacionalinio saugumo interesų, kelia grėsmę. Reiškia sąsajos su vidaus reikalų struktūromis, su saugumo struktūromis Baltarusijos jau yra tame kiekyje žmonių, kurie atvažiuoja. Tai jau perauga į tai, kad važiuoti gali nebe disidentai, nebe demokratai, bet jau ir ryšių su struktūra, režimu turintys asmenys“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigė, jog asmenų keliama grėsmė nustatoma pagal klausimyną, kuriame rusai ir baltarusiai turi atsakyti apie savo požiūrį į režimą ir kitus klausimus.
Nustačius, kad yra tam tikrų indikacijų, atliekamos apklausos, jeigu yra priežasčių manyti, kad asmuo gali kelti pavojų, kreipiamasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
„Klausimas, kiek VSD, jie turi didelių pajėgumų, bet kai auga apimtys žmonių, tai klausimas, kiek daug žmonių mes esame pajėgūs kokybiškai patikrinti“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Tuo metu NSGK narys, opozicinės Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, jog siūlomas kelias yra neteisingas, nes apribojus baltarusių atvykimą, ekonomikai būtų „didžiulis šokas“.
Parlamentaro teigimu, atvykstantys dirbti baltarusiai specialistai yra didesnė vertybė nei „vienas kitas atvejis“, kai dėl Baltarusijos piliečių kyla problemų.
Be to, pasak jo, Lietuva turėtų palaikyti už demokratiją kovojusius baltarusius.
„Mes matėme, kaip žmonės ėjo į gatves, mes matėme, kaip žmonės reiškė nepasitenkinimą tuo, kas vyksta Baltarusijoje, mes matėme, kaip jėga tų žmonių pasipriešinimas buvo nuslopintas. Man atrodo, mes taip pasielgdami tuos žmones stumtume į tam tikrą kalėjimą, uždarą erdvę, kur jie neturėtų galimybės rasti būdų, kaip išreikšti tą savo tokią pilietinę poziciją, ir tai yra labai svarbu“, – įspėjo jis.
„Man atrodo, vienintelis, kuris išloštų iš tokio mūsų elgesio, tai yra dabartinis Baltarusijos režimas, kuris tik apsidžiaugtų“, – pridūrė politikas.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Tačiau L. Kasčiūnas teigia, jog tie, kurie norėjo išvykti, per tiek laiko jau galėjo palikti Baltarusiją. Žmonėms, kurie gali įrodyti savo disidentinę veiklą, kaip ir rusų atžvilgiu, išliks humanitarinis koridorius, todėl galimybės režimo persekiojamiems žmonėms palikti Baltarusiją išliktų ir sulyginus ribojimus.
Tuo metu kalbėdamas apie eilinius baltarusius, jis teigė, jog Lietuva negali padėti visiems, kurie nori geriau gyventi.
„Afrikoje irgi labai daug žmonių, kurie nori rinktis vakarietišką gyvenimo būdą ir beldžiasi į Europos duris. (...) Savęs paklauskime – mes čia visus priimsime? Klausimas, kiek mes kaip valstybė šiuo atveju turime galimybę priimti, integruoti, absorbuoti, kiek tai susiję su nacionaliniu saugumu“, – sakė NSGK vadovas.
„Aš suprantu, kad norisi prisidėti prie tų žmonių laimės, bet man pirmiausia rūpi Lietuvos Respublikos piliečių laimė ir saugumas“, – pridūrė jis.
A. Mazuroniui tvirtinant, jog apribojimai nesutrukdytų provokaciją rengiantiems „Wagner“ samdiniams atvykti per kitas Šengeno zonos šalis, L. Kasčiūnas teigė, jog jie vis dėlto taptų ženkliu apsunkinimu ir paskatintų kitas šalis, pavyzdžiui, Lenkiją, įvesti panašius ribojimus.
Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas anksčiau atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Komiteto vadovas tikisi, jog palaikymo tokiai iniciatyvai Seime atsiras po to, kai Baltarusijoje pradėjo veikti Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“.
