Vilnius turėtų ir galėtų stengtis išsivaduoti iš vidinės politikos gniaužtų, suvokti savo platesnius interesus ir stiprinti partnerystes su kitomis šalimis. Pirmiausia – su Baltarusija ir Lenkija. O Minskas ir Vilnius galėtų tapti netgi savotišku revoliucijos centru, leidžiančiu spręsti daugelį šio meto problemų, tarp jų – ir Astravo.
Tokios mintys apie geopolitinius poslinkius skambėjo „Vilniaus tapatybės konferencijos“ diskusijoje „Vilnius tarp Minsko ir Varšuvos“. Diskusiją moderavo Vilniaus klubo Tarybos narys, filosofas, politinis veikėjas Mantas Adomėnas.
Užtenka lieti ašaras
Buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška pabrėžė, kad Vilnius nėra vien tik miestas, tai – Lietuvos simbolis. Visgi, A. Januškos nuomone, sostinė turėtų sustiprinti savo geopolitiškumą ir grįžti į realybę: „Jeigu būtų politinė valia, Lietuva grįžtų prie realybės bei savo šalies interesų, o ne lietų ašaras dėl efemeriško ir dažnai, manau, neegzistuojančio Baltijos solidarumo. Reikėtų grįžti prie realių Lietuvos, Latvijos, Estijos interesų tyrimų ir derinimų.“
Politiko nuomone, Lietuva iki šiol neturi ir realios strateginės partnerystės koncepcijos su Varšuva. A. Januška teigia, kad turėtume padėti Lenkijai būti Rytų Europos geopolitine lydere ir iš to patiems semtis galios bei reikšmingumo.
„Vilnius, Lietuva yra sunykusi kažkokiose neišsprendžiamose problemose, jų reformose. Vilnius, Lietuva turėtų ir galėtų stengtis išsivaduoti iš tos vidinės politikos instrumentalizmo ir turėtų labiau suintelektualėti, atgaivinti požiūrį, pasižiūrėti į save per geopolitinį veidrodį, suvokti savo platesnius interesus“, – kalbėjo A. Januška
Minskas – strateginis partneris
Dvi sostinės – Vilnius ir Minskas yra arčiausiai viena kitos šiame regione. A. Januškos teigimu, teoriškai tai galėtų būti artimai bendradarbiaujančios tautos. „Pastaruoju metu Minskas tapo ilgalaikė rakštis dėl Astravo mūsų santykiams. Minskas, Vilnius galėtų tapti revoliucijos centru, tapti partneriais abipusiam bendradarbiavimui ir tai išspręstų daugelį problemų, tarp jų ir Astravo“, – sakė A. Januška.
Politologas Linas Kojala antrino A. Januškos mintims ir teigė, kad Minskui tapus savarankiškesniu, atgimtų daug tarpusavio santykių stiprinimui reikšmingų dalykų. Jo manymu, ties Vilniumi ir kitomis Baltijos šalimis yra sustojusi „europeizacija“. L. Kojala teigė, kad Vilnius galėtų būti idėjų centru, kuriame megztųsi mintys, kaip Europos integracija galėtų tęstis toliau.
Vilniečiai mato progresą
Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė bei dėstytoja, kėlė klausimus, kokios vertybės bus svarbios jaunajai kartai ir kaip pačius gabiausius pritraukti į Vilnių. M. Šešelgytė išskyrė varomąsias jėgas, kurios šiuo metu yra svarbios pasaulyje: „Lygybė – viena iš vertybių, kuri yra labai svarbi. Antroji – žalumas, aplinkosauginiai standartai, atsinaujinantys resursai. Kiek mes sugebėsime šitą parodyti ir investuoti į šiuos elementus, tiek mes būsime patrauklūs. Jei mieste, valstybėje nevyksta progreso, tam tikro judėjimo į priekį, tai, ko gero, priekyje mes nebūsime tikrai.“
Sostinės meras Remigijus Šimašius, tradiciškai sveikindamas konferencijos dalyvius, teigė, kad jau praėjo tas laikas, kai buvo svarstoma, kada Vilnius bus kaip koks nors kitas miestas. Gavus ataskaitą iš Europos Komisijos, paaiškėjo, kad vilniečiai džiaugiasi miesto pokyčiais – daugiau nei pusė respondentų teigė, kad mato pažangą mieste, ir tik 7 proc. atsakė, kad situacija pablogėjusi.
Tapatybės paieškos tęsis
Vilniaus klubo organizuojama „Vilniaus tapatybės konferencija“, atsižvelgiant į apribojimus dėl COVID-19 pandemijos, šiais metais vyksta nuotoliniu būdu. Renginys padalintas į diskusijas, kurios vyks trečiadienio vakarais.
Antroji diskusija vyks jau lapkričio 25 d. 18 val.: „Vilnius tarp tradicijos ir inovacijos“. Vakarą apie atminties tematiką, paveldą, inovacijų ir tradicijų santykį moderuos filosofas Viktoras Bachmetjevas. Diskusijoje dalyvaus meno ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė, įmonės „Aketuri Architektai“ vadovas, Lietuvos architektų rūmų (LAR) prezidentas Lukas Rekevičius ir archeologas, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorius Renaldas Augustinavičius.
Paskutinioji diskusija, organizuojama gruodžio 2 d. 18 val., skatins pažiūrėti į sudėtingą epidemiologinę situaciją kaip į galimybę – „Kaip įmagnetinti Vilnių koronavirusu?“. Diskusijoje kalbės Vilniaus klubo Senato narys, finansininkas, bendrovės „Žabolis ir partneriai“ steigėjas ir vadovas Alvydas Žabolis, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius bei miesto antropologė Jekaterina Lavrinec. Vakarą moderuos ekonomistas Žygimantas Mauricas.
VIDEO:627
