Premjeras Saulius Skvernelis „laidoja“ Baltijos šalių suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos susitarimą, kuris būtų leidęs prašyti europinės paramos Klaipėdos SGD terminalo laivui „Independence“ išpirkti.

Anot jo, Europos Sąjungos paramos nebesitikima, nes jai gauti reikia visų trijų Baltijos šalių pritarimo, o Latvijai paprašius daugiau laiko, nebus spėta laiku pateikti paraiškos. „Norint gauti paramą, yra viena pagrindinė sąlyga – tai turi būti regioninis projektas ir apimti tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Jeigu viena valstybė sako, kad jiems dar reikia pagalvoti, apsispręsti ir dar pusės metų reikia, mes suprantame, kad į tą projektą suspėti nebegalime, dėl to turime ieškoti kitų būdų, kaip sumažinti mūsų mokesčių mokėtojams terminalo naštą“, – žurnalistams pirmadienį sakė S.Skvernelis. Pasak jo, paraišką Europos Komisijai reikia pateikti spalį, o Latvijai ketinant apsispręsti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį, reiškia, kad susitarta nebus.

Pasak jo, paraišką Europos Komisijai reikia pateikti spalį, o Latvijai ketinant apsispręsti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį, reiškia, kad susitarta nebus.

„Jau mes gavome iš latvių atsakymą, kad jiems dar reikia pagalvoti. Mes nebeturime tiesiog laiko, nes reikėjo tą projektą pateikti iki spalio mėnesio“, – sakė ministras pirmininkas. Dujų atpiginti nepavyks Jo teigimu, jeigu Baltijos šalys būtų susitarusios, dujos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams atpigtų 5–7 proc., ir tai būtų neparanku „vienam dideliam dujų tiekėjui“ („Gazprom“). Tačiau, anot jo, nesusitarus Latvijos ir Estijos vartotojai dujų pigimo nepajus, o Lietuva sieks pati sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus. „Šiandien tie sprendimai, kurių nepavyko suderinti, tikrai neleis garantuoti, kad ta kaina dujų, kalbant apie Latvijos ir Estijos dujų vartotojus, galėtų būti 5–7 proc. mažesnė. O mes padarysime dėl savo piliečių, kad šita kaina tikrai mažėtų“, – tikino S. Skvernelis. „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius BNS praėjusią savaitę teigė, kad nepavykus susitarti su Estija, įmanoma terminalo laivą išpirkti savomis lėšomis, kaip ir planuota anksčiau.

2015 metais „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau pernai jį sustabdė, Vyriausybei pradėjus kalbėtis su EK dėl galimos finansinės paramos laivo išpirkimui.

2015 metais „Klaipėdos nafta“ buvo paskelbusi konkursą pasiskolinti iš bankų 300 mln. eurų, tačiau pernai jį sustabdė, Vyriausybei pradėjus kalbėtis su EK dėl galimos finansinės paramos laivo išpirkimui. Skaičiuota, kad ES parama galėtų siekti apie 100–150 mln. eurų. Siekė regioninio susitarimo Latvijos vyriausybė neseniai nutarė prašyti daugiau informacijos, kada galėtų priimti sprendimą, ar pritarti susitarimui dėl SGD infrastruktūros, pagal kurį į EK būtų kreipiamasi paramos Lietuvos ir Estijos SGD terminalams bei Inčukalno dujų saugyklai. S. Skvernelis jau praėjusią savaitę tai pavadino laiko vilkinimu ir nepritarimu susitarimui. Rugpjūčio viduryje Inčukalno saugykloje susitikę Baltijos šalių premjerai sutarė susitarimą dėl dujų rinkos atidėti dviem savaitėms – iki rugsėjo 1-osios. Per tą laiką dokumentas turėjo būti patikslintas, jam turėjo pritarti Latvijos vyriausybė. Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą. Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.