Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


EUROPOS VADOVŲ TARYBA
Balto dūmo virš Briuselio belaukiant
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
ES Taryba
Praėjusią savaitę ES lyderiams nepavyko sutarti dėl aukščiausių Sąjungos postų.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksta vienas svarbiausių Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžių. Jame turėtų būti sutarta dėl aukščiausių ES postų, susitikta su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nubrėžtos ES ateities gairės ir t. t.

Žinoma, įdomiausias klausimas – kas bus naujieji ES vadovai ir ar šį kartą pavyks sutarti. Tiesa, dar savaitės pradžioje pranešta, kad centrinių Europos politinių jėgų atstovai (Europos liaudies partija (EPP), socialistai ir liberalai) sutarė, kad ketvertukas bus toks: Europos Komisijos pirmininke antrai kadencijai liks Ursula von der Leyen iš EPP, EVT prezidentu taps buvęs Portugalijos premjeras António Costa nuo socialistų, ES diplomatijos vadovė – Estijos premjerė Kaja Kallas nuo liberalų ir Europos Parlamento pirmininke pusei kadencijos – ligšiolinė jo vadovė Roberta Metsola, irgi iš EPP.

Daugelis ES valstybių, kaip ir Lietuva, kuriai EVT atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda, palaiko tokį portfelių pasidalijimą. Vis dėlto praėjusią savaitę dėl šio ketverto nepavyko susitarti, nors irgi atrodė, kad prieštaraujančių nėra. Tuomet EPP atstovai, įsijautę į Europos Parlamento rinkimų nugalėtojų vaidmenį, pareikalavo, kad EVT vadovu socialistas būtų skiriamas tik 2,5 metų, o tada postas atitektų jiems. Šie reikalavimai ir neleido pakilti baltam dūmui virš Briuselio.

Šį kartą daugelio žvilgsniai krypsta į Italijos premjerę Georgią Meloni, kurios kraštutine dešiniąja laikoma Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) frakcija irgi pasiekė istorinį laimėjimą rinkimuose ir tapo trečia pagal dydį frakcija Europos Parlamente. Praėjusią savaitę G. Meloni įsiuto, nes jos politinė jėga nebuvo įtraukta į derybas dėl ES aukščiausių postų. Kita vertus, teigiama, jog sutarta, kad Italijos komisarui gali atitekti įtakingas postas naujoje Komisijoje, o ir blokuoti ketvertuko G. Meloni negali, nes sprendimui užtenka kvalifikuotos daugumos.

Kandidatus į ES vadovybę patvirtinti planuota per EVT vakarienę, o prieš tai ketvirtadienį po pietų ES lyderiai turėtų gyvai susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kuris į Briuselį atvyksta pasirašyti sutarties su ES dėl saugumo garantijų. Nors naujų įsipareigojimų nesitikima, ES oficialiai patvirtins savo iniciatyvas, be kita ko, dėl karinės įrangos tiekimo ir Ukrainos karių mokymo.

ES lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį taip pat diskutuos dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, Gruzijoje ir apie strateginę ateinančių penkerių metų ES darbotvarkę – stipri ir konkurencinga Europa.

Lietuvos darbotvarkėje: pirma, siekis sutarti, kad Vengrija nustotų blokuoti 6,6 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai per Europos taikos priemonę; antra, sutarti, kad ES sankcijos Rusijai būtų pratęsiamos ne kas šešis, o kas dvylika mėnesių. Be to, prezidentas G. Nausėda turėtų pasisakyti gynybos ir hibridinių grėsmių klausimais.

EVT posėdžio išvakarėse Lenkija ir trys Baltijos valstybės išsiuntė bendrą laišką ES, kuriame ragina pastatyti gynybinę liniją palei ES sieną su Rusija ir Baltarusija, kad ES būtų apsaugota nuo karinių grėsmių ir kitų žalingų Maskvos veiksmų.

„Sukūrus gynybos infrastruktūros sistemą palei ES išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, bus išspręsta opi ir neatidėliotina būtinybė apsaugoti ES nuo karinių ir hibridinių grėsmių“, – sakoma jame.

Pasak „Reuters“, dalis ES diplomatų apskaičiavo, kad tokią sausumos gynybinę liniją palei 700 km ilgio ES teritorijos ribą su Rusija ir Baltarusija įrengti kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

2024 06 27 11:31
Spausdinti